Septynsluoksnis desertas

Ar Jūs buvote geri praėjusiais metais? Aš buvau:) Tikriausia pati geriausia iš visų mano pažįstamų, nes Kalėdų senis man atnešė didžiausias ir brangiausias dovanas:) Na, pavyzdžiui, naujutėlaitį MacBook Air, dargi su gražutėliu raudonu dėklu! Čia galėčiau plėstis ir plėstis koks tai gėris, ypač kai sveria tik 1kg (nors net ir ne tai pats didžiausias privalumas:) Dar gavau krūvą kitų ne mažiau mane pradžiuginusių dovanų, na bet ne apie tai ši žinutė:) Noriu papasakoti apie neįtikėtinai lengvai paruošiamą, labai kaloringą, saldų ir skanų desertą. Daug jo nesuvalgysi, bet mažas gabalėlis pradžiugins gurmanus ir saldumynų mėgėjus. Receptas nužiūrėtas iš mano mėgstamo saldumynų blogo sucrissime.com:

Imbieriniai žmogeliukai - kalėdiniai meduoliai

Jau truputį kaip ir vėloka pasakot apie kalėdinius meduolius - visos šeimininkės jau tikriausiai išsikepusios juos:) Aš irgi jau senokai juos nulipdžiau, tik vis nepasipasakojau. Šiemet daug jų kepiau - mažiesiems Kiauniukams į darželį prie dovanėlių nutarėm prikabinti po žmogeliuką, kad linksmiau būtų. Tai vaikų per abi grupes beveik 40, o dar ir namams meduolių juk reikia:)
Kiekvienais metais kepu tuos meduolius, tik vis kažkaip nepasižymiu pagal kurį konkrečiai receptą, tai kasmet tenka ieškot iš naujo. Kad taip nebenutiktų rašau šitą kiek vėluojantį pranešimą:) Šiemet kepiau pagal puikaus blogo Mano virtuvė receptą - meduoliai gavosi tikrai labai skanūs ir tešla lengvai kočiojama. Taigi:

Beveik krokembušas (croquembouche) darželio Kalėdoms

Šią savaitę Panelės Kiaunytės darželyje šventėme Kalėdas. Mūsų pirma darželio šventė su Kalėdų seneliu, karnavaliniais kostiumais ir dovanėlėmis:) Tai mes tikriausiai džiaugėmės ne mažiau nei mūsų mažoji. Beje, šiemet ji buvo voverytė. Labai graži voverytė:

 Šventei vaikams paruošiau plikytų pyragaičių kalną. Toks labai panašus reikalas Prancūzijoje vadinamas krokembušu ir ruošiamas dažniausiai vestuvėms. Tik plikyti pyragaičiai įdaromi konditeriniu kremu ir sulipinami karamele. Kadangi desertą ruošiau vaikams, pyragėlius įdariau varškės-grietinėlės kremu o sulipdžiau šokoladu:

Avižinis kisielius su spanguolių padažu Kūčių stalui

Kai galvoju apie Kūčias, visuomet prisimenu savo Močiutės avižinį kisielių. Turiu prisipažinti, kad net skonio dorai nepamenu, žinau tik, kad būdavo labai skanus, dar skanesnis kitą dieną pašildytas ant keptuvės ir tik Močiutė mokėjo jį ruošti. Taip ir neišmokau ruošti to kisieliaus, kaip ir nespėjau paklausti daugelio dalykų. Bet jaučiu jam didelę nostalgiją. Ir štai vartydama labai puikų internetinį maisto blogerių žurnalą °C aptikau avižinio kisieliaus receptą. Šis kisielius tikrai kitoks nei tas, kurį valgiau vaikystėje - pirmiausia jis saldus. Bet tai buvo pirmasis mano aptiktas avižinio kisieliaus receptas, tad pabandžiau:

Avižiniai kvadratėliai su persimonais

Susirgo mano Kiauniukai vienas paskui kitą. Iš pradžių mažylis susirgo pūlinga angina - temperatūra 39 laikėsi keturias paras beveik. O paskui Panelė Kiaunytė iš darželio parsinešė virusiuką. Aišku, mažasis virusiuką irgi pasigriebė.  Na tai žaidžiam dabar visi trys per dienas. Na, bet svarbiausia, kad sveikatos jau taisosi, nuotaikos gerėja tai atsiranda viena kita minutė ir prie kompiuterio prisėst. Per tas ligos savaites visko prigaminau, nes maniškiai netgi sirgdami išlaiko gerą apetitą. Tai pabandysiu dar iki švenčių greitai greitai papasakoti keletą receptų, kurie galėtų pagelbėti ir Jūsų stalui - bent jau tuos kelis, kuriuos ruošiu pati.
Bet prieš tai dar vienas neįtikėtinai paprastas ir netikėtai gardus reikalas - avižiniai sausainiukai (plonas pyragas ar plokštainis - net nežinau, kaip tiksliai pavadinti:) su persimonais. Receptą kažkurią dieną perskaičiau kažkuriam portale, berods 5braskes.lt . Ten buvo keli receptai persimonų tema. Tai visi kiti man tokie nelabai valgomi pasirodė, bet būtent šitas suintrigavo - kvadratėliams nereikia kiaušinių, naudojama labai mažai miltų - tad labai tiktų keliems mano pažįstamiems alergiškiems vaikiukams.  Galvojau apie kelis vaikus, bet pirmiausia receptas skiriamas Vėjukui:)

Špinatų ir pievagrybių fritata

Kitaip tariant omletas, tik mandriau pavadintas - kad skaniau skambėtų:) Išties tai tam tikras itališkas kiaušinienės kepimo būdas. Kepiau savo šeimynai šeštadienio pusryčiams - visi buvo labai patenkinti. Mažieji Kiauniukai dar per maži, kad pasakočiau jiems apie jūreivį Popajų ir špinatus, bet jie ir šiaip visas daržoves puikiai valgo (tikras džiaugsmas ir palengvėjimas man:)

Kepta antis su spanguolių įdaru ir apelsinų padažu

Savaitgalį mažieji Kiauniukai viešėjo pas senelius (mums sekasi:), tad su turėjome progą su Ponu Kiaunėnu atsipalaiduoti ir patinginiauti. Šeštadienio vakare susivokėm, kad nelabai ką turime valgyti - kai nėra mažylių, tai ir maistą ne taip reguliariai gaminam. Tad nuvažiavom į parduotuvę. Slampinėjom galvodami kaip čia pasilepinus ir nusičiupome lietuvišką šaldytą antį (2kg dydžio). Viena draugė buvo pasakojus, kad labai neblogos tos lietuviškos antys, gerokai skanesnės už koleges olandes ar lenkes:) Na tai va, sekmadienį paruošiau prabangius pietus. Lietuviška antis tikrai gera. Gaminimo idėjas susirankiojau supermamų forume ir dar kitoje supermamų forumo kulinarijos temoje. Procesas nesudėtingas, bet ilgas. Tačiau tikrai vertas pastangų:)

Angliškas ryžių pudingas

Tęsiu pudingų temą. Jau ragavom prancūzišką ryžių pudingo versiją, o vieną vakarą sugalvojau paruošti ir tradicišką anglišką pudingą. Panelė Kiaunytė sakė, kad tai tiesiog labai skani ryžių košė:) Na taip, mūsų supratimu tai košė, bet tikrai pasakiškai skani:

to, ką paruošiau, užteko trijų valgytojų vakarienei. o tam prireikė:
1l pieno
120g apvalių ryžių (skirtų pudingui)
2 šaukštų cukraus
pusės vanilės ankšties

1. Orkaitę įkaitinau iki 150°C.
2. Pieną užvirinau. Ryžius, cukrų ir perpjautą vanilės ankštį sudėjau į Tupperware UltraPro kepimo indą ir užpyliau verdančiu pienu. Viską išmaišiau, uždengiau ir palikau orkaitėje dviems valandoms. Viskas!

Pastangų reikia tikrai minimaliai, o rezultatas pasakiškas. Ryžiai sugeria visą pieną ir tampa tokie kreminiai. Norėčiau dar skystesnės konsistencijos, tai kitąkart litrui pieno dėsiu tik 100g ryžių. Tik perspėju, kad iš tokio kiekio išeina tik trys nelabai didelės porcijos. Gerai, kad man dieta ir aš negaliu valgyti kruopų, tad tik paragavau, o šeimynai užteko. Labai skanu valgyti tiesiog taip, o Mažasis Kiauniukas pasiprašė juodųjų serbentų uogienės. Su uogiene irgi labai skanu. Visur rašoma, kad tokį pudingą galima patiekti ir šaltą su uogomis, kaip desertą. Nežinau, nes visas pudingas buvo snaikintas dar šiltas:)))) Vietoj vanilės ankšties galima dėti cinamono lazdelę ir kardamono sėklytę. Arba apelsino žievelės. Arba citrinos. Arba džiovintų vaisių. Vienžo, variacijų galybės:) Beje, receptą nužiūrėjau iš Beatos blogo.

Nevegetariškas tuno - moliūgų apkepas

Kažkurį vakarą prisiminiau savo pažadą papasakoti daugiau apie patiekalus iš moliūgo. Ta proga paskaitinėjau įvairius maisto blogus bei tinklalapius. Ir labai netikėtai radau moliūgų - tuno apkepą. Labai jau netikėta idėja man pasirodė ir keistas tuno - kumpio derinys. Ir dar moliūgas fone. Bet komentuotojai labai išgyrė, visi bandę receptą jį puikiai įvertino (va todėl reikia komentuoti receptus - tai labai padeda apsispręsti skaitantiems:). Nutariau pabandyti ir aš. Vėlgi, atsiprašau už nuotraukos kokybę, bet bijau, kad iki pavasario saulės situacija šiuo klausimu nelabai pagerės:)))

Focaccia su alyvuogėmis pagal "Vapiano"

Tvarkiau savo visokius popierėlius ir radau nežinau kokio senumo "Žmonių" žurnalo išplėštą lapą su kitokiu focaccia receptu. Ten visas straipsnis apie aliejų, koks jis būna, kaip ruošiamas ir t.t. "Vapiano" šefas Tomas Pipiras pristato naują aliejaus rūšį ir pasakoja, kaip jie savo restorane kepa duoną. Žinoma, man irgi būtinai reikėjo pabandyti:) Rezultatas puikus:

Moliūgų - špinatų sriuba

Kažkada žadėjau papasakoti ką dar galima nuveikti su moliūgu. Papasakosiu ir daugiau, o šiandien Jūsų dėmesiui moliūgų - špinatų sriuba. Mano mažasis Kiauniukas truputį apsirgo ir šią savaitę tupi namie, tad sriuba pirmiausia skirta jam, todėl visos daržovės pjaustytos mažais gabaliukais ir sriuba su mėsa - mano Kiauniukas yra didis mėsėdis. Ir labai mėgsta tirštas sriubas su mėsyte ir kuo daugiau daržovių, tada pakabinęs kiekvieną šaukštą klausia: "Kas čia?". Tada būtinai reikia įvardinti kokį gėrį jis laiko savo šaukšte - ir jau gali ramiai valgyti:)

Jautienos antrekotas su orkaitėje keptomis daržovėmis

Kaip jau ne kartą gyriausi, laikausi gydytjos paskirtos griežtos dietos. Na, kartais nuklįstu į kairę, ypač jei savaitgalį vakarieniaujam su draugais:) Bet visai įmanoma sugalvoti skanių dietinių patiekalų, netgi jei mūsų klimatas žiemą nelepina daržovių gausa. O kai vaikai darželyje, tai galiu pasigaminti ką nors nesupjaustyto mažais gabaliukais ir sunkiau kramtomo:) Taigi mano pietūs:

Focaccia - itališka duona su džiovintais pomidorais

Duonos mes valgom nedaug. Dėl įvairiausių priežasčių. Visų pirma, nevalgom sumuštinių - išskyrus atvejus, kuomet paruošiu sumuštinius Ponui Kiaunėnui į darbą - bet apie tai dar atskirai papasakosiu. O šiaip nusiperkam bagetę jei perkam sūrio ar užsigeidžiam skrebučių pusryčiams. Na o ypatingomis progomis, kai ruošiame užkandžius vakarienei, duoną iškepu ir pati. Kaip žinote praeitą savaitę buvo ypatinga proga - Beaujolais Nouveau est arrivé! Kitaip tariant, pasirodė jaunas šių metų derliaus vynas. Na man to vyno teko tik keli lašai, bet tai nesutrukdė kartu su draugais pasimėgauti skania vakariene. Buvo visokių skanių dalykų (didžiosios dalies nepavyko nufotografuoti:): užtepėlių, sūrio, svogūnų sriubos, pyragėlių su sūriu ir alyvuogėm, profitrolių su šokolado padažu (juos jau matėte:). Ir dar iškepiau focaccia su rozmarinu ir džiovintais pomidorais. Nesudėtinga - truputis miltų, mielių, minkymo ir kantrybės laukiant ko tešla pakils - ir voilà,  kvapni, skani, traškia plutele duona ant stalo:

(pomidorai nesudegė, čia tik taip atrodo nevykusioje nuotraukoje:)

Profitroliai (plikyti pyragaičiai) su šokolado padažu

Truputis tylos eteryje:) Kažkokia nerašymo savaitė pasitaikė. Mažieji Kiauniukai tvarkingai vaikšto į darželį, tai aš turiu laiko sau - poilsiui, pagulinėjimams, patingėjimams, skaitymui ir mezgimui. Tai sąžiningai tai ir darau pastaruoju metu:) Maisto gaminu mažiau - šeimyna namie valgo tik vakarais, bet nenustoju jų lepinti. Dar viena blogo nerašymo priežastis - ta rudeniška pilka šviesa - ir tos šviesos tik kelios valandos. Tai maisto nuotraukos labai jau neįspūdingos gaunasi - pažaliavusi svogūnų sriuba, pilki pyragėliai su sūriu ir pan. Na tai atrinkau bent jau pakenčiamas, mano manymu, nuotraukas ir pradžiuginsiu jus keliais receptais. O kitus patiekalus teks pakartoti kai saulė labiau džiugins:)
Profitrolius - plikytus pyragaičius - gamindavau ir anksčiau, su įvairiais įdarais, pvz. plakta grietinėle su imbieru. O kai praeitą vasarą atostogavome Anglijoje, atradom, kad jų mėgstamiausias desertas - profitroliai su plaktos grietinėlės įdaru ir šokoladiniu padažu. Ponui Kiaunėnui toks derinys labai patiko, tad vieną vakarą jį pradžiuginau:

Moliūginiai meduoliai

Vis dar turiu daug moliūgo ir tai labai gerai - iš jo galima paruošti labai skanių dalykų. Pavyzdžiui meduolius su labai skaniu glajumi:

Makaronų, grybų ir cukinijos apkepas

Kuomet daug gamini, neišvengiamai lieka maisto likučių. Dažniausiai jų nepakanka visai šeimos vakarienei ir taip prisikaupia po nedaug visokių skanių dalykų. Labai nemėgstu išmesti maisto, tad šioje situacijoje mane gelbsti du dalykai: sandarios Tupperware dėžutės (jose maistas ilgiau išlieka šviežias ir neužkvipdo viso šaldytuvo) ir receptai, kurie leidžia sunaudoti visokius likučius. Dažniausiai tokiu atveju gaminu sriubas arba apkepus. Šįkart paruošiau labai skanų apkepą (prancūzai tokius vadina gratin). Proporcijos čia visiškai nesvarbios, svarbu pats principas - likučiai + kiaušinių, sūrio ir pieno arba padažo plakinys. Įdomumo dėlei viską pasvėriau ir pamatavau.

Itališkas sūrio desertas Tiramisu

Pagal puslapio lankomumo statistiką matau, kad labiausiai lankomi pranešimai apie desertus:) Na tai matyt reiks daugiau apie juos papaskot. Šią savaitę Ponas Kiaunėnas sveikino vieną draugą gimtadienio proga. Draugas smaližius, tad dovanai paruošiau klasikinį itališką desertą:

Lašišos sriuba arba thai vaikams

Toliau tęsiam lašišos temą:) Sutvarkius žuvį, liko galva, kaulai, oda. Pridėjus visokių prieskoninių daržovių iš šitų atliekų išviriau puikiausią sultinį. Jį ir panaudojau sriubai.
Noriu, kad mano Mažieji Kiauniukai valgytų kuo įvairesni maistą ir būtų atviri naujiems skoniams. Todėl kartais jiems ruošiu ne visai tradicinius patiekalus. Man pasisekė, kad mano vaikai visavalgiai - iki šiol vienintelis patiekalas susilaukė Panelės Kiaunytės nemalonės - troškintos kepenėlės. Ir tai manau, kad pabandysim joms suteikti dar vieną šansą:)
Bet grįžkim prie lašišos - šįsyk viriau tokią beveik tailandietišką sriubą su kariu ir kokoso pienu. Bet ji visiškai neaštri ir puikiai tinka net ir vaikams - bent jau maniškiams. Recepto idėja - iš Debros Mayhew "Sriubų enciklopedijos".

Švilpikai

Kažkada labai seniai per nepamenu kokią laidą nepamenu kokia aktorė ar šiaip kažkokia veikėja pasakojo, kaip ji ruošia švilpikus. Labai mane suintrigavo, bet tuo metu kažkaip neužsirašiau recepto ir negaminau iškart, tai pamažu pamiršau kaip ten ką reikia daryti. Bet vis pamastydavau apie tuos švilpikus. Ir štai neseniai internete atsitiktinai užtikau švilpikų receptą! Puikiai aprašytas pats principas, be to čia vienas iš tų receptų, kur nebūtinos labai tikslios proporcijos ir kur galima panaudoti prieš tai gaminto maisto likučius (vakarykštes virtas bulves pvz.) Ir kaip tik proga padaryti pertrauką tarp lašišos patiekalų:)

Lašiša totoriškai (lašišos tartaras)

Taigi kaip jau minėjau, turiu pilną šaldytuvą lašišos. Kitas patiekalas iš jos - lašišos tartaras, kitaip tariant šviežia lašiša su prieskoniais. Receptą išgridau per puikius maisto ruošimo kursus, organizuotus Skonio studijos.

Ryžių pudingas

Kažkaip vis žmonės pasakoja, kaip jie mėgsta pudingus. Man pudingų teko ragauti tik Anglijoje, ir sūrių, ir saldžių. Visi patiko, bet kažkaip man vis susidarydavo nuomonė, kad prancūzų  nupasakoti pudingai yra visai kitokie. O dar neseniai Skonio studijoje nusipirkau tokių apvalių ryžių (patikimi šaltiniai papasakojo, kad iš jų galima išvirti labai skanią pienišką saldžią košę), ant kurių pakelio buvo parašyta, kad tai ryžiai pudingui. Tiesiog turėjau pabandyti:) Taigi pavarčius savo mylimą knygą Petit Larousse de la cuisine, susiradau paprastą ryžių pudingą ir pabandžiau:

Lašiša medaus-garstyčių padaže

Tai va, nusipirkom 5 kg labai šviežią lašišą. Turiu pasakyti, kad 5 kg lašiša yra tikrai labai didelė – kai pakėliau ją už galvos, tai ji buvo ilgesnė nei mano mažasis Kiauniukas:) Visą rytą kariavau su ja (paskui ploviau visą virtuvę, nes žvynai mėtėsi VISUR), bet galiausiai nuskutau visus žvynus, supjausčiau gabalais ir netgi išpjoviau file be kaulų ir odos! Va kokia aš šaunuolė:) Tai per ateinančias dienas sulauksite krūvos receptų lašišai. Sezoną atidaro puikus prancūziškas žuvies medaus-garstyčių padaže receptas, nusižiūrėtas nuo Sonatinos:

Labai skanūs žemaičių blynai

Kažkaip labai užsinorėjau žemaičių blynų. Keistas noras, nes vaikystėje tokių nelabai valgiau - nei mokykloje mums jų duodavo, nei namie gamindavom. Kai mamos paklausiau, tai ji sakė, kad kartais darydavo tuos blynus (visiškai tokių nepamenu) kai likdavo virtų bulvių ir virtos mėsos. Matyt labai jau retai likdavo tų bulvių - mano šeima tikrai pasižymi ėdrumu:) O dar paskui kažkaip visi aplink pasakodavo kokie neskanūs būdavo mokykliniai žemaitiški blynai. Bet aš laaabai mėgstu visokius bulvinius patiekalus, tai pagalvojau, kad noriu tų blynų, nepaisant pavadinimo (neturiu nė lašelio žemaitiško kraujo:) Tuo labiau, kad turėjau virtos kalakutienos (viriau sultinį) ir orkaitėje keptos veršienos šmotą.
Panaršiau internete ir išvedusi siūlomų proporcijų vidurkį užsimaišiau dideliausią dubenį tešlos. Iškart nusprendžiau, kad darysiu didesnį kiekį ir dalį užšaldysiu. O dar vakare pasikvietėm Pono Kiaunėno seserį su šeima. Ir visi kartu valgėm tuos mano sulipdytus žemaičius. O blynai gavosi tiesiog fantastiški. Minkštučiai, neriebūs, tirpstantys burnoje. Visi liko sužavėti. Mažieji kiauniukai įvertino mano pastangas sudorodami po dideliausią blyną. Bėda tik, kad blynai buvo tokie skanūs, ir taip tirpo burnoje, kad net nespėjom nufotografuoti:) Tai gal nuotrauką prie progos vėliau kada įkelsiu:))) Tuo labiau, kad pavyko užšaldyti nedidelę dalį:)
28 dideliems blynams:
tešlai:
3,2 kg bulviu
4 maži kiaušiniai
3 šaukštai bulvių krakmolo
5 šaukštai miltų
+miltų apvoliojimui
druskos
aliejaus kepimui
įdarui:
450g virtos mėsos (veršienos ir kalakutienos)
2 svogūnai
20g sviesto
druskos
 padažui:
sviesto
grietinės
druskos

Sūrio pyragas be sūrio

 Labai mėgstu tokius desertus, kuomet nedaug darbo, bet efektingas ir skanutėlis rezultatas. Viename bloge radau intriguojantį receptą ir būtinai turėjau pabandyti:) Rezultatas puikus!  Tik 5 ingredientai, 15 min. darbo ir ant stalo puikiausias desertas:

Grietinėlės pyragas

Veršiena po šoninės ir šalavijų patalais ir naujos burokėlių salotos:)

Mėgstu skanius kepsnius. Bet dideliais pasiekimais šioje srityje pasigirti dar negaliu - "я не волшебник, я только учусь" :) Bet keletą sėkmingų variantų visgi turiu:) Čia bendras mūsų su Ponu Kiaunėnu ieškojimų rezultatas. Kažkada prisiskaitėms daug visokių knygų, patikrinom šaldytuvo turinį ir išanalizavę visą turimą informaciją paruošėm puikų kepsnį. Receptą naudojam iki šiol ir gana dažnai:)

Veršienos kepsnys

Prabangūs šventadienio pusryčiai (beveik pietūs)

Ponas Kiaunėnas dar pačioje mūsų draugystės pradžioje sužavėjo mane savo keptu kamomberu. Be galo be krašto mėgstu prancūziškus sūrius, taigi puikiai pataikyta:) Įdomiausia, kad Ponas Kiaunėnas šį patiekalą visuomet daro pusryčiams, nors po tokių pusryčių pietų jau tikrai nebesinori - tikra kalorijų bomba:) Kita vertus, po tokių pusryčių galima nebesirūpinti maistu ir tinginiauti visą dieną:) Taigi:

Tešloje keptas kamomberas su spanguolių padažu

Kvepia moliūgais ir cinamonu...

Nežinau, su kuo Jums asocijuojasi Helovynas, bet man - pirmiausia su moliūgais. Ne, moliūgų mes nepjaustom, ir žvakių į juos nestatom  - nors kai vaikai paaugs, tikriausiai užsiimsim ir tuo:) Kol kas tik valgom oranžinius gražuolius įvairiais būdais ir formom - mano mama jais gausiai apdovanoja kiekvieną rudenį. Moliūgas šiaip labai maistinga, naudinga ir įvairiapusiška daržovė, nepatingėjus iš jos galima prigaminti įvairiausių patiekalų, desertų taip pat. Šįkart valgėm keksiukus. Beje, recepte prie ingredientų nurodyta moliūgų tyrė - tai tiesiog mogliūgas išvirtas su labai nedideliu kiekiu vandens (arba garuose) ir sutrintas blenderiu. Aš tokios tyrės prisidariau daug ir naudoju ją visokiose sriubose, paskaninau kotletukus vaikams, tinka ir  į blynus - vienžo visur:)

Moliūginiai keksiukai su imbieru 

ir džiovintomis spanguolėmis

Ar gali greitai, labai paprastai ir pigiai paruošiamas desertas būti labai skanus?

Taip! Jei tai pagal mano mamos receptą keptas obuolių pyragas. Skanus ir šiltas, ir šaltas; tinka ir valgyti su ledais, grietinėle arba vienas prie arbatos. Panelės Kiaunytės mėgstamiausias, mažasis Kiauniukas irgi nebrokyja:)
Taigi:

Greitas obuolių pyragas

Savaitgalio vakarienė

Man savaitgaliais paprastai norisi ko nors skanaus. Išties tai norisi visada, bet savaitgaliais daugiau laiko ir galimybių tai padaryti, ypač kai dar su lauki svečių - jie motyvuoja pasitempti. Šį savaitgalį valgėme vištieną su porų-garstyčių padažu ir abrikosiniu-mėtiniu kuskusu:

Stebuklingas kokosinis flanas!

Kartais būna tokių dienų, ypač vakarų, kai mane apima nenumaldomas noras ką nors iškepti. Tos smarkus, kad galiu dėl vieno trūkstamo produkto (kokoso drožlių) bėgti iki maksimos. Kartais tiesiog norisi ko nors skanaus, tada konstruoju ką nors iš turimų namie atsargų. O kartais koks nors receptas labai užkabina - taip nutiko ir šįkart. Mano mėgstama saldumynų mėgėja sucrissime savo bloge papasakojo apie savo mėgstamą vaikystės desertą. Taigi ir aš pabandžiau:

Kokosinis flanas

Kopūstai kitaip

Dar kartą siūlau valgyti daugiau daržovių:) Visuomet skaniausios sezoninės daržovės, bet ateina žiema, šviežių daržovių mažėja, tad tenka eksperimentuoti su tomis keliomis likusiomis:) Šiandien mano pagrindinis herojus - kopūstas. Man labai skanu paprasčiausios kopūstų - morkų - svogūnų salotos su majonezu, tik prieš dėdama majonezą kopūstus su druska gerokai pagniaužau, taip daug skaniau:) Tai daug negalvodavau, ką čia su tuo kopūstu nuveikus. Bet vieną dieną mano sekamame bloge Luculian delights pasirodė puikus pasiūlymas:

Kopūstų salotos su paprika, 

baziliku, čili pipiru ir alyvuogėmis

Morengai su sviestiniu kremu

Šiek tiek tylos po aktyvios praėjusios savitės:) Ne todėl, kad negaminau, bet kad nebuvo kada pasipasakoti. Šiandien mano mažasis Kiauniukas pirmąkart ėjo į darželį. Visai dar mažas tas mano Kiauniukas - metai devyni mėnesiai ir dvylika dienų - visiškas kleckutis. Tai labai ruošiausi (labiausia morališkai:) Auklėtoja sakė, kad pirmą pusvalandį mažylis verkė ir veržėsi prie durų, bet paskui nusiramino ir gražiai žaidė su vaikais. Dar kažką labai pasakojo:) Kai atėjau po valandos, tai su didžiule šypsena puolė man į glėbį. Kai auklėtoja paklausė, ar ateis rytoj tai sakė taip:) Žiūrėsim, kaip seksis ryt - paliksiu porai valandų.
Na bet grįžkime prie virtuvės reikalų. Savaitgalį svečiavomės pas pono Kiaunėno seserį. Čia dar labai noriu pasisakyti apie lietuvių kalbą - žinote, kaip vadinama vyro sesuo? Moša. Na labai negražiai man skamba. Aš jai brolienė (va kaip gražu), o ji man moša. Liežuvis man neapsiverčia, tiksliau ranka nekyla spausdinti tokį vardą, kad ir kaip mėgstu tikslumą:)
Taigi, pono Kiaunėno sesuo (mano moša) labai mėgsta morengus. Norėjau pradžiuginti artimus žmones ir kaip tik turėjau nuo kitų patiekalų atlikusių kiaušinio baltymų, štai dar vienas būdas juos panaudoti:

Burokėlių salotos

Šįkart labai paprastos bet neprastos burokėlių salotos:

Šilkinės vestuvės ir Tarte Tatin

Šiandien mūsų namuose ypatinga diena - ketvirtos mūsų vestuvių metinės! Graži diena ir labai graži šventė. Ponas Kiaunėnas paruošė nenupasakojamai skanią Pasta Carbonara, aš iškepiau prancūzišką obuolių pyragą Tarte Tatin ir kartu su mažaisiais kiauniukais valgėme šventinę vakarienę. Apie pono Kiaunėno makaronus papasakosiu ryt poryt, o štai apversto obuolių pyrago receptas, nusižiūrėtas iš knygos Desertai:

Apverstas obuolių pyragas (Tarte Tatin)

Sriubų sezonas

Kai lauke taip šalta, norisi sriubos. Viena mėgstamiausių mano šeimynos sriubų - moliūgų sriuba, šįvakar pagerinta pikantiškais skrebučiais, kuriuos nusižiūrėjau iš australiečių kulinarinio šou My Kitchen Rules.  Pati sriuba labai paprasta, bet ypatingą skonį jai suteikia sviestas, raudonėlis ir muskatas. Tik keletas patobulinimų ir sriuba tampa verta patiekti išrankiausiems svečiams:)

MOLIŪGŲ SRIUBA IR 

SKREBUČIAI SU OŽKOS SŪRIU BEI KARAMELIZUOTAIS SVOGŪNAIS

Valgykime daržoves!

Stengiuosi, kad mano kiauniukai o kartu ir mudu su ponu Kiaunėnu valgytume kuo daugiau ir įvairesnių daržovių. Man labai pasisekė, kad mano mažieji kiauniukai apetitu nesiskundžia ir Motulės užaugintų pomidorų, agurkų jiems niekuomet negana. Panelė Kiaunytė tai netgi labai prijaučia žaliavalgiams - mėgsta ir žalias morkas, cukinijas, bulves, krapus... praktiškai viską ji mėgsta:)
Su žaliomis daržovėmis bėdų nėra - salotos visuomet skanu, o pakeitus padažą ir vieną kitą ingredientą patiekalas pasikeičia neatpažįstamai. Kiek sunkiau, kai sugalvoju, kad reikia paįvairinti karštus garnyrus. Na bet čia į pagalbą ateina protingos knygos. Šįkart vėl pasiskaičiau savo mėgstamą virtuvės enciklopediją Petit Larousse de la cuisine. Ir prie pašildyto užsilikusio upėtakio patiekiau:

KALAFIORŲ APKEPAS

Ką galima padaryti su kiaušinio baltymais

Pirmiausiai į galvą ateinanti mintis - iškepti morengus. Bet ne visuomet jų norisi:) Tad šįkart nuo skrebučių ir kalafiorų apkepo likusius 4 kaiušinių baltymus panaudojau štai kaip:

SŪRIO RUTULIUKAI

Receptas iš Biscottine blogo

Sekmadienio pusryčiai

Savaitgalis man paprastai proga daugiau gaminti - ponas Kiaunėnas užsiima su vaikais, tad mano rankos laisvesnės. Ir šis savaitgalis ne išimtis:) Na bet apie visus skanumynus iš eilės.
Pusryčiams šiandien valgėme štai ką:

Batonas skenduolis 

arba 

sekmadienio skrebučiai
Christophe Michalak receptas, papasakotas mano mėgstame saldumynų bloge sucrissime.com

Avižiniai sausainiai su spanguolėmis ir moliūgų sėklomis

Pastebėjau vieną įdomų dalyką - kai laukiuosi, labai noriu sausainių. Ir dar bet kokie netinka. Kai laukiausi panelės Kiaunytės, išbandžiau gal 50 sausainių receptų kol radau tuos kelis, kurie man patiko.Ieškojimų metu atradau pono Kiaunėno mėgstamiausius su pistacijom ir šokoladu - apie juos kada nors vėliau, kai norėsiu įsiteikti ponui Kiaunėnui.
Na o šitų sausainių receptą atradau po kelių bandymų, sujungusi kelis receptus ir prisivalgiusi Marks&Spencer avižinių sausainių su spanguolėmis ir moliūgų sėklomis.

60 nedidelių sausainių pagaminti prireikė: 


250 g minkšto sviesto
200 g rudo cukraus
100 g balto cukraus
2 kiaušiniai
250 g miltų
1 šaukštelis kepimo miltelių
1 šaukštelis cinamono
1/2 šaukštelio druskos
250 g avižinių dribsnių
100 g moliūgų sėklų
70 g džiovintų spanguolių



 

Dvi upėtakių galvos

Jei atkreipėte dėmesį, vakarykščiame žuvienės recepte prie ingredientų buvo nurodytos 2 upėtakių galvos. Kažkaip niekam nekilo klausimas kodėl tik galvos, ir kodėl dvi. Išties tai viskas labai paprasta - šiandien kepiau suvyniotus upėtakius:) Jų galvas ir panaudojau žuvienei. Dvi upėtakių galvos neatrodo labai gražiai, todėl čia atsirado linksmoji morkytė, vakar nukeliavusi į žuvienę:)
O šiandieninė vakarienė:

SUVYNIOTI UPĖTAKIAI

Receptas iš Petit Larousse de la cuisine

Jau labai seniai ruošiausi rašyti savo blogą. Bet, kaip tikra Kiaunė, vis rasdavau labai rimtų pasiteisinimų ir vis atidėliodavau. Bet šiandien išviriau laaabai skanią žuvienę - taigi puiki proga užsirašyti receptą. Ir šįkart nusprendžiau rašyti ne į receptų sąsiuvinį o pagaliau padaryti pirmąjį įrašą :)

taigi

 ŽUVIENĖ
įkvėpta Marselio žuvienės iš Petit Larousse de la cuisine