Ryžių pudingas

Kažkaip vis žmonės pasakoja, kaip jie mėgsta pudingus. Man pudingų teko ragauti tik Anglijoje, ir sūrių, ir saldžių. Visi patiko, bet kažkaip man vis susidarydavo nuomonė, kad prancūzų  nupasakoti pudingai yra visai kitokie. O dar neseniai Skonio studijoje nusipirkau tokių apvalių ryžių (patikimi šaltiniai papasakojo, kad iš jų galima išvirti labai skanią pienišką saldžią košę), ant kurių pakelio buvo parašyta, kad tai ryžiai pudingui. Tiesiog turėjau pabandyti:) Taigi pavarčius savo mylimą knygą Petit Larousse de la cuisine, susiradau paprastą ryžių pudingą ir pabandžiau:

6-8 žmonėms reikia:

250g apvalių ryžių

1l pieno

150g cukraus

pusės vanilės ankšties

žiupsnelio druskos

50g sviesto

8 kiaušinių

maltų džiuvėsėlių

1.  Orkaitę įkaitinau iki 220°C.
2. Ryžius nuploviau ir sudėjau į didelį kiekį pasūdyto verdančio vandens. Paviriau 3 minutes (nuo sudėjimo momento).
3. Tuo metu užvirinau pieną su cukrumi, puse vanilės ankšties ir truputėliu druskos.
4.  Ryžius nusunkiau, sudėjau į troškintuvą (tokį indą, kuris turi dangtį ir kurį galima kišti į orkaitę), sudėjau sviestą, supyliau pieną su vanile. Viską gerai išmaišiau, uždengiau ir kepiau orkaitėje 30 min.
5. 20 cm kepimo formą ištepiau sviestu ir pabarsčiau džiūvėsėliais.
6. Baltymus atskyriau nuo trynių ir su keliom kruopelėm druskos išplakiau iki standumo.
7. Iš orkaitės išėmiau ryžius ir sumažinau kepimo temperatūrą iki 180°C.
8. Į karštus ryžius po vieną įmaišiau trynius, paskui atsargiai po truputį įmaišiau išplaktus baltymus. Mano troškintuvas toks nedidelis, tai prieš įmaišydama baltymus masę perpyliau į didelį dubenį.
9. Gautą tešlą supyliau į kepimo formą – ji buvo truputį per maža, tai dar pripildžiau 2 nedidelius keramikinius indelius. Sudėjau formą ir indelius į gilią kepimo skardą ir iki pusės pripildžiau ją VERDANČIO vandens. Kepiau 30 minučių.
10. Išėmus iš orkaitės  ištraukiau formas iš vandens ir po poros minučių išverčiau.

 Pudingas puikus! Pranoko lūkesčius – nes tradiciškas britiškaspudingas būna toks labiau panašus į saldų rizoto, kitaip tariant mandresnę ryžių košę. O čia buvo beveik pyragas:) Jį galima valgyti ir šiltą, ir šaltą (man skaniau šiltas). Turėjom svečių, tai pudingą patiekiau su melynių uogiene ir braškių padažu. Padažas tai toks su paslaptim buvo – atšildytas šaldytas braškes su cukrumi sutryniau blenderiu ir įpyliau šlakelį romo. Romo buvo tiek nedaug, kad net vaikams davem paragauti to padažo, bet jis suteikė puikų aromatą. Pudingas patiko visiems be išimties, Mažieji Kiauniukai eilinį kartą nepasišiukšlino ir suvalgė po didžiulę porciją.

Dar vienas pastebėjimas apie džiūvėsėlius – mažuosius indelius nespėjau išteplioti sviestu ir pabarstyti džiūvėsiais, nes juos panaudojau pačią paskutinę akimirką, kai pasirodė, kad tešlos mano formai per daug. Tai iš tų indelių pudingas gana gražiai išsivertė, bet galit matyti iš nuotraukų, kad formą pabarsčius džiūvėsėliais pudingo paviršius atrodo nepalyginamai gražiau – toks aksominis. Visa tešla sutilptų į 22 cm formą manau - kitąkart pabandysiu. Na bet čia smulkmenos:)