Kibkit, žuvelės... ir languota prijuostė

Šį mėnesį man tenka garbė užsirišti languotą prijuostę. Noriu paklausti, ar dažnai valgote žuvį? Aš tai tikrai ne tiek, kiek norėčiau. Visuomet su pavydu skaitau, kiek japonai per metus suvalgo žuvies (69kg žmogui per metus). Tuo tarpu statistinis lietuvis teįveikia 12-14  kg žuvies ir jos produktų. Žinoma, šviežia žuvis Vilniuje tikrai yra prabanga. Kartais perku žuvį Šturmų švyturio parduotuvėje. Brangoka, bet labai patinka, kad žuvininkas visuomet pasufleruos kokį įdomesnį receptą ir paruoš žuvį taip kaip nori - su oda, be odos, su kaulais, be kaulų. Žinoma, jei perki sterką, didelio mokslo nereikia - tiesiog iškepi jį. Bet va vėgėlės nebučiau kitur pirkusi ir tikrai nežinočiau, ką su ja daryti. Mat kietoka žuvis ir labiausiai tinka troškiniams.

Prekybos centruose žuvies pirkimas prilygsta loterijai. Net atėjus tą dieną, kai veža žuvį, jos žiūri į tave balzganomis akimis. Arba paėmus gabalą, jauti, kad tai dar nespėjusi atitirpti šaldyta žuvis, nors parašyta, kad šviežia... Kartais perku gyvą žuvį - net išmokau ją darinėti ir išpjauti file.

Bet didžiausias stabdis man vistik receptų stoka. Kažkaip nebuvo mano šeimoj tradicijos valgyti daug žuvies. Valgydavom miltuose apvoliotas keptas stintas, jūros lydeką keptą su svogūnais arba troškintą su morkom, dar rūkytas žuvis. Todėl dabar kaskart laužau galvą kaip skaniai ir įdomiai patiekti žuvį. 

O kur Jūs perkate ir kaip ruošiate žuvį? kaip dažnai ją valgote?
Nuorodas į savo parašymus palikite, prašau, komentaruose:)

Senokai rezgiau mintį apie šią temą ir prieš kokią savaitę radau įdomų menkės receptą, kuris puikiai tinka šiai temai. Menkė su pomidorais ir čiobreliais. labai skanu!  Pamiršau, kad reikia nufotografuoti, tai patiekalą į lėkštes suverčiau bet kaip, o paskui ponui Kiaunėnui praktiškai iš burnos ištraukiau pirmą kąsnį ir liepiau nevalgyt, kol nufotografuosiu viską:) Nuotraukos atitinkamos:

4 porcijoms prireikė:

800g menkės (turėjau kelias šaldytas žuvis, atsišildžiau ir išpjoviau filė. Buvo beveik tobulai be kaulų:)

400g konservuotų smulkintų pomidorų savo sultyse

1 didelio svogūno

pundelio šviežių čiobrelių

kelių šaukštų aliejaus

druskos, pipirų

1. Svogūną smulkiai supjausčiau ir pakepiau aliejuje didelėje aukštoje keptuvėje kol suminkštėjo.
2. Subėriau nuskabytus čiobrelio lapelius ir pomidorus, pasūdžiau ir įdėjau šviežiai maltų pipirų. Patroškinau ant mažos ugnies apie 5 minutes.
3. Žuvį padalinau į vienodus gabalus ir apibarsčiau druska bei pipirais. Sudėjau ant padažo, uždengiau ir troškinau nevartydama, nemaišydama ir niekaip kitaip neliesdama apie 10 minučių.
4. Patiekiau su bulvių koše.

Oh my God! Rimtai:) Žinoma, menkė buvo pirkta ne Maximoj ir tai labai pagerino reikalą. Bet padažas tiesiog tobulas. Ir dar taip greit ir paprastai paruošiamas. Paprastai visur rekomenduoja panašius patiekalus valgyti su ryžiais, bet labai užsimaniau bulvių košės. Ir buvau labai teisi. Patiekalas įtrauktas į mėgstamiausiųjų sąrašą:)