Tortas draugams, draugų diena ir kavos draugas

Sveikinu visus draugus su tarptautine draugų diena:) Turiu gausią krūvą mylimų draugų. Sakoma, kad reikia kažkiek ten druskos suvalgyt su žmogum, kol jį išties pažįsti. Tai mano žmonių pažinimą tikriausia lengviau būtų išmatuoti pagal kartu išgertos kavos ir suvartoto šokolado kiekį:)
Kalbant apie kavą ir draugus - neseniai atradau Kavos draugą. Jau senokai nebeperkam kavos parduotuvėse, o užsakinėjame šviežiai skrudintą ir šviežiai maltą (nes vis dar neturiu kavos malūnėlio...) kavą internetu (yra net kelios tokios specializuotos internetinės parduotuvės). Nedrįsčiau pasivadinti kavos gurmane, nes dar labai mažai išmanau apie kavą. Bet labai tiksliai žinau kokią kavą mėgstu: vidutiniškai stiprią, nerūgščią ir mažai karčią. Labiausiai patinka latte su karšto pieno puta, bet tinka ir puodelyje plikyta kava su šaltu pienu, ypač kai keliauju ir negaliu pasiimti savo kavos aparato. Tokiai puodelyje plikytai kavai rekomenduoju kavą Brasil atitinka visus mano skonio reikalavimus. Beje, Kavos draugas savo puslapyje turi labai gerų patarimų, kaip išsirinkti Jums labiausiai tinkantį kavos aparatą (kai jau užsinorėsite latte, capuccino ar espresso:)
O prie kavos siūlau išsikepti labai šokoladinį tortą su šokoladiniu kremu, kurį vieną dieną kepiau draugams:

Lašiša ryšulėlyje su brokolių kuskusu

Na štai, po penkerių metų pertraukos pradėjau dirbti. Dar neketinau, nes mano Kiauniukai dar tokie maži, bet pasitaikė labai puiki proga - galiu dirbti iš namų ir darbas susijęs su rašymu (man labai patinka rašyti, jei ką:) Negalėjau atsisakyti! Bet dabar, kol dar neįsivažiavau, sunku rasti laiko viskam, kai kurie mano pomėgiai nukenčia. Tikiuosi, kad laikinai:)
Grįžtant prie reikalo - turiu krūvelę neaprašytų receptų. Vienas labai puikus - apie lašišą, cukinijas, brokolius ir kuskusą - vien tik geri dalykai. Lašišą ruošiau en papillote - t.y. su visokiais priedais suvyniotą į kepimo popieriaus ryšulėlius.

BAF ir burokėlių pyragas su svarainių-aguonų kremu

Šiandien lankiausi Baltijos maisto ir gėrimų mugėje "BAF" bei dalyvavau ten surengtose maisto tinklaraštininkų kovose. Ir laimėjau! Jausmas labai geras, ypač kai komisijos nariai iš Kulinarijos lofto Čiop čiop negailėjo liaupsių pyragui ir gyrė mano techniką:) Skubu paskelbti receptą - viešai prisižadėjau daugeliui žmonių:)

Marokietiška avienos sriuba su avinžirniais ir lęšiukais

Pačioj rudens pradžioj mums nutiko smagus dalykas. Kartu su draugais pirkome perpus avinėlį. Ir kažkaip įsivaizdavome, kad jis bus sukapotas stambiais gabalais. Pirmą rugsėjo savaitę turėjome gauti mėsą, bet kažkas ten nutiko ir viskas nusikėlė. Ir štai vieną dieną, kai filmavausi Latvijos nacionalinės televizijos laidoje apie maistą Lietuvoje (!), skambina truputį išsigandusi mano draugaitė ir sako: žinok, man tuoj atveš mūsų avi. VISĄ, viename gabale. Vyras komandiruotėje, o aš su dviem mažais vaikais namie - KĄ DARYSIM?
Na, mes tokios nepėsčios moterys, greit sumąstėm, kad galima kreiptis į Užupio mėsininkus arba bandyt sukapoti avį savo jėgomis. Reikia dar paminėti, kad mano namuose tuo metu svečiavosi latvių televizijos komanda (visa filmavimo grupė, su vienu iš populiariausių latvių virėjų Martins Sirmais priešakyje). Vakare mūsų namuose turėjome filmuoti žemaičių blynų gamybos procesą. Kaip visada, viskas nutinka vienu metu:)
Planuojant vakarą Martins, po subtilių mūsų užuominų, pats pasisiūlė mums padėti sudoroti tą vargšę avį:) Tad jis ne tik vadovavo avies pjaustymui, bet dar ir patarė ką geriausia su kiekvienu gabalu daryti.
Žemaičių blynus taip pat iškepėm ir nufilmavom. O iš avienos priruošiau gausybę puikiausių patiekalų, apie juos ir noriu papasakoti. Pradžiai - darganotam ir šaltam orui labai tinkanti kvapni marokietiška sriuba:

Cukinijos pyragas su šokoladu

Dar vienas saldus kepinys iš daržovės. Pasiruoškit, tokių bus daugiau - daržovių metas gi:) Šitam pyragui galima naudoti ir jaunutes cukinijas ir tokias pagyvenusias, peraugusias. Tik tuomet reikia jas nulupti ir išimti sėklas. Jaunutes cukinijas galima naudoti su viskuo.

Moliūgų ir riešutų tortas su deginto sviesto kremu

Buvau truputį dingusi. Švelniai tariant:) Na žinot, vasara, vaikai, atostogos, festivaliai, maratonai, milijonai keksiukų - po truputį papasakosiu apie tai. Bet pradėsiu nuo puikaus rudeniško torto - juk prasidėjo moliūgų sezonas:

Avižiniai šokoladiniai sausainiai su ožkos sūriu

Pastaruoju metu labai pamėgau derinį sūru-saldu. Kepiau šokoladinį tortą su sūdyta karamele  - puikus. Druska sustiprina ir išryškina šokolado skonį. Reiks tą tortą iškept darkart - gal tuomet spėsiu nufotografuoti ir pasidalinti su Jumis:)
Tad kai šaldytuve aptikau minkšto ožkos sūrio, kurio galiojimas buvo besibaigiąs, iškart pagalvojau, kad reikia jį suporuoti su juodu šokoladu. Paprastai šokolado nevalgau, nebent mažutėlį gabalaitį kuo juodesnio. Bet gaminant man šokoldas tinka beveik visur, ir ne tik desertams. Panaršius internete ir greitai nesuradus nieko tinkamo sukonstravau va tokius sausainius iš produktų, kuriuos turėjau:

Braškinis tiramisu

Mano pati mėgstamiausia uoga yra braškė. Valgau braškes kilogramais ir man jų niekad negana. Gaila, kad jų sezonas toks trumpas! Iš braškių ir su braškėmis gaminu galybę desertų: tortus, pavlovas, ledus.
Savo anytos vardadieniui (ji Janina:) norėjau paruošti ką nors skanaus ir kažkaip labai užsinorėjau tiramisu su braškėmis. Va toks keistas įgeidis, nes šiaip nesu didelė tiramisu fanė, mano Ponas Kiaunėnas jį labai mėgsta. Dar pagalvojau, kad reiktų išbandyti versiją be kiaušinių su grietinėle - dažnai mačiau tokį variantą internete. Bet Ponas Kiaunėnas sakė nerizikuoti tokia proga ir gaminti kaip visuomet, tradicinį tiramisu, pridedant papildomai braškių. Žinoma, nereikėjo klausyti:) Man, o ir Ponui Kiaunėnui skoniai nederėjo, nors tėvai sakė, kad skanu. Gal iš mandagumo:) Na, nebuvo visiškai blogai, bet nieko stebuklingo. Tuomet vieną vakarą, draugo vizito išvakarėse, padariau taip kaip norėjau. Ir buvo tikrai gerai, stebuklingai:)))

Atostogos su vaikais: Alanija

Šįkart plačiau ir ne tik apie maistą. Gegužės pradžioje su leliuku Kiauniuku praleidau dvi savaites Turkijoje. Draugai vis klausia kas ir kaip ten, taigi papasakosiu plačiau - gal informacija pravers planuojantiems atostogauti ar besidomintiems Turkija. Aš atostogavau su Leliuku Kiauniuku, kuriam tuo metu buvo 15 mėnesių, drauge keliavo draugų šeima su 7 mėnesių kūdikiu.

Bretoniški sausainiai su sūdytu sviestu

Yra vienas regionas Prancūzijoje, kuriame dar nesu buvusi, bet labai noriu nuvažiuoti - Bretanė. Be visokių kitokių dalykų, kuriuos noriu pamatyti/aplankyti/nuveikti mane masina jų tradicinė virtuvė. Istoriškai susiklostė, kad Bretanėje daugiausiai naudojamas sūdytas sviestas - tiek valgymui, tiek kepimui. Iš to sūdyto sviesto jie ruošia nemažai stebuklų, vienas jų - bretoniški sviestiniai sausainiai (galettes bretonnes). Visai paprastučiai, stebuklingai skanūs:

Šokoladinis tortas su maskarponės kremu ir avietėmis

Na ir dar vienas tortas, kad gyvenimas būtų saldesnis. Šį tortą pirmąkart kepiau mylimo Sūnėno gimtadieniui. Jis šiuo metu labai žmogaus voro gerbėjas ir pageidavo šokoladinio torto. Kiti mano kepami šokoladiniai tortai tokie labiau suaugusiems, tad pagalvojau, kad karamelinis tortas čia kuo puikiausiai tiks - jis juk su šokolado sluoksniais ir vaikams labai patinka. Bet artėjant gimtadieniui labai užpuolė visokie reikalai ir jaučiausi labai pavargus. O karamelinis tortas reikalauja daug laiko ir teršimosi (reikia paruošti 4 rūšių kremus, kai ką pasiruošti iš vakaro ir t.t.). Ir tuo metu Neringos tinklaraštyje užmačiau labai skaniai man tinkamą receptą: tortas paprastai ir greit paruošiamas, atrodė skaniai. Ir neapsirikau:) Tortas labai skanus ir labai patinka vaikams (o mūsų vaikai tortams labai išrankūs:)

Pastel de Tres Leches - pyragas su trijų rūšių pieno padažu

Kelionių organizatorius Travel Planet metė iššūkį maisto tinklaraštininkams ir pasiūlė kvapais ir skoniais nukeliauti į Aziją ar Lotynų Ameriką. Tad aš keliauju į Peru - tikiuosi vieną dieną ten išties nukeliauti. Šioje šalyje, o ir visoje Lotynų Amerikoje vienas populiariausių desertų yra Pastel de Tres Leches - biskvitinis pyragas, išmirkytas trijų rūšių pieno padaže. Labai skanus, gaivus ir nesudėtingai paruošiamas. Išlieka skanus keletą dienų - na, mūsų namuose jis taip ilgai niekad nestovi:)

Karamelinis tortas

Praeiti metai man buvo tortų metai - pradėjau ir pamėgau kepti tortus vaikams, šeimai, draugams ir visiems, kas tik paprašo:) Išbandžiau galybę receptų - apie pačius skaniausius parašysiu. Pradžiai mano šeimos mėgstamiausi. Panelė Kiaunytė dažniausiai prašo karamelinio torto:

Aprašymas ilgas, nes daug skirtingų sudedamųjų dalių. Tortas nėra labai sudėtingai gaminamas, tik reikalauja nemažai laiko. Paprastai biskvitus iškepu dieną prieš, tuomet vakare sulipdau tortą ir paruošiu karamelinio kremo pagrindą, o ryte puošiu. Receptas iš supermamų forumo, panašius tortus mačiau ne viename lietuviškame tinklaraštyje.

Ragaujame Maroką: vištiena ir daržovės su harissa

Ar Jums dažnai gyvenime nutinka geri ir gražūs dalykai? man - taip! Štai visai nesenai gavau dovanėlę iš Maroko - krūvą prieskonių. Keliautojas Dainius Kinderis čia sugalvojo tokį nuotykį - viešėdamas Marakeše ėmė ir pripirko lietuviams blogeriams marokietiškų prieskonių. Va dabar galiu bent jau virtuvėje nukeliauti į šalį, kurioje dar nebuvau - o keliones aš labai mėgstu:)
Šiandien išsirinkau harisą (harissa) ir gaminau vištienos krūtinėles su daržovėmis bei kuskusu:

Žuvies mėnuo ryšint languotą prijuostę

Štai ir ištirpo kovas - skirtingai nei sniegas už lango. Visą mėnesį ryšėjau languotą prijuostę ir skatinau visus valgyti daugiau žuvies:) Mano šeima šį mėnesį tikrai suvalgė daugiau žuvies nei įprastai, bet apžvelgus visas nuomones ir pasisakymus galiu konstatuoti, kad pagal žuvies suvartojimą japonus pasivysime tikrai negreit. Didžioji dalis kolegių maisto tinklaraštininkių prisipažino, kad apie žuvį dažniau galvoja nei valgo ir jaučiasi dėl to kaltos.
Receptų stygius nėra problema, nes šviežia žuvis nereikalauja jokių įmantrybių - nuplauni, nusausini, pavolioji manuose ar miltuose, pačirškini ant sviestuko ir skanauji su bulvių koše, pavyzdžiui. Bepigu Aušrai, kuri gyvena prie jūros ir gali nuolat skanauti šviežiai pagautą žuvį. Mums, gyvenančioms toliau, tenka dažniau rinktis sūdytas, rūkytas ir šaldytas žuvis. Bet merginos išradingos, tad nustebino tikrai puikiomis idėjomis.
Įžangai siūlau paskaityti Dalios nostalgišką rašinėlį apie Žuvies dieną. Man pačiai tie ketvirtadieniai kažkaip labai neužstrigo - mano mokyklos valgykloje mes gaudavom ne kažkokius kotletus o tiesiog keptą žuvį ir man ji buvo visai skani:) Bet iš esmės mintis skirti vieną dieną savaitėje žuviai juk tikrai gera, ar ne?
Elinga paruošė net du žuvies receptus: menkę kiniškai ir žuvį prancūziškai. Nekantrauju pabandyti pirmąjį receptą, nes antras receptas dažnas draugų mamų virtuvėse. Abu Elingos receptai tinka šaldytai baltai žuviai (žinoma, šviežia visuomet skaniau).
Indrė pasiūlė pasigaminti rūkytos lašišos paštetą. Jau išbandžiau - labai geras reikalas. Varškė sušvelnina lašišos skonį o svogūno laiškai labai tinkamai pagardina. Rekomenduoju:)
Forelle iškepė cukinijų blynelius su rūkyta lašiša. Puikus receptas, kuriame paliekama daug vietos variacijoms - pakeitus vos vieną ingredientą galite skanauti visiškai skirtingo skonio blynelius.
Dowe Ba iškepė žuvies apkepą. Patobulintas prancūziškos žuvies variantas, ypač tinkamas, jei turite atlikusių virtų bulvių. Kepiau tokį apkepą, tik be sūrio (nes Ponas Kiaunėnas nemėgsta sūriu užkeptos žuvies) buvo dar sveikiau ir tikrai skanu.
Aušra suvyniojo žuvies vyniotinį. Va šitam reikalui man kažkaip sunkiausia pasiryžti, bet kad jau pasižadėjau išmėginti visus receptus, tai teks:)
Kita Aušra, ta kuri gyvena prie jūros, iš šviežiai sugautų ešerių pagamino ragu su makaronais. Labiausiai šiame recepte pavydžiu tų šviežiai sugautų ešerių:) Atrodo be galo skaniai, be to nedažnai žuvį derinu su makaronais - o juk tikrai geras duetas.
Insolente mane vėl nustebino savo kūrybingumu ir gebėjimu taip gražiai viską surašyti. Jos žuvainiai su orkaitėje skrudintomis bulvytėmis laukia savo eilės. O jų labiausiai laukia Ponas Kiaunėnas, visokių naminių sūrainių, mėsainių (dabar jau tikriausia bus ir žuvainių) mėgėjas ir ekspertas. Na gerai, aš irgi mėgstu tokį maistą:)
Violeta pasiūlė žuvį išsikepti folijoje - taip ji paruošė upėtakį su citrininiu padažu. Galvoju, kad prie to upėtakio dar būtų skanu įvynioti kelias virtas bulves ar kokias kitas daržoves.
Vilma paruošė menkės kepsnelius (fish cakes), labai receptas receptas panaudoti visokiems maisto likučiams (virtoms daržovėms, padažams ir pan.). Pati panašius kepsnelius mėgstu, bet vis neaprašau, nes jie dažniausiai būna labai jau improvizuoti priklausomai nuo šaldytuvo turinio. Ponas Kiaunėnas vis juokauja, kad čia angliška žemaitiškų blynų versija:)
Na ir mano paruošta menkė su pomidorų ir čiobrelių padažu. Labai skani ir jau labai pamėgta:)

Tikiuosi, kad visi šie nauji receptai paskatins jus dažniau valgyti žuvį. Juk taip skanu:)
O dabar prijuostę perleidžiu Dowe Ba, ji uždavė naują mėnesio temą - apie makaronus.

March Foodie Penpals

So there something new in my blog - first entry in English and first experience with Foodie Penpals. My first parcel came from Anna at Urban Food Gardening and it was great! I was amazed how much care and thought  Anna had put into making this parcel. She even managed to write a phrase in Lithuanian:) I was so  pleased, that I forgot to take the picture right away (rookie mistake) and then delicious cheese was gone as well as half of chocolate:) So here's the photo of what was left:

So I've got:
some Irish cheese (I love cheese! and this one was really good)
dark chocolate with whole almonds (kids loved it)
Fig Rolls - very Irish biscuit and very nice - they were gone long before I realised I should take pictures
Barry's tea - now I'm enjoying it every morning
Irish bread mix (still waiting to be made)
Korma spices and dried ginger - it's not Irish but I love spicy food and I'm always keen to try something new. I haven't seen chunks o dried ginger before so it will be interesting to try something wit it.
Thank you, Anna, you made me really happy. I can only hope that Emily at Bristol Bites will enjoy the parcel that I sent.

Blynų džiazas

Šie blynai visiškai kitokie nei įprastiniai. Labai tinka besiliekninančioms, kviečiams alergiškoms arba daug atliekamų kiaušinių baltymų turinčioms šeimininkėms:)

Kibkit, žuvelės... ir languota prijuostė

Šį mėnesį man tenka garbė užsirišti languotą prijuostę. Noriu paklausti, ar dažnai valgote žuvį? Aš tai tikrai ne tiek, kiek norėčiau. Visuomet su pavydu skaitau, kiek japonai per metus suvalgo žuvies (69kg žmogui per metus). Tuo tarpu statistinis lietuvis teįveikia 12-14  kg žuvies ir jos produktų. Žinoma, šviežia žuvis Vilniuje tikrai yra prabanga. Kartais perku žuvį Šturmų švyturio parduotuvėje. Brangoka, bet labai patinka, kad žuvininkas visuomet pasufleruos kokį įdomesnį receptą ir paruoš žuvį taip kaip nori - su oda, be odos, su kaulais, be kaulų. Žinoma, jei perki sterką, didelio mokslo nereikia - tiesiog iškepi jį. Bet va vėgėlės nebučiau kitur pirkusi ir tikrai nežinočiau, ką su ja daryti. Mat kietoka žuvis ir labiausiai tinka troškiniams.

Prekybos centruose žuvies pirkimas prilygsta loterijai. Net atėjus tą dieną, kai veža žuvį, jos žiūri į tave balzganomis akimis. Arba paėmus gabalą, jauti, kad tai dar nespėjusi atitirpti šaldyta žuvis, nors parašyta, kad šviežia... Kartais perku gyvą žuvį - net išmokau ją darinėti ir išpjauti file.

Bet didžiausias stabdis man vistik receptų stoka. Kažkaip nebuvo mano šeimoj tradicijos valgyti daug žuvies. Valgydavom miltuose apvoliotas keptas stintas, jūros lydeką keptą su svogūnais arba troškintą su morkom, dar rūkytas žuvis. Todėl dabar kaskart laužau galvą kaip skaniai ir įdomiai patiekti žuvį. 

O kur Jūs perkate ir kaip ruošiate žuvį? kaip dažnai ją valgote?
Nuorodas į savo parašymus palikite, prašau, komentaruose:)

Senokai rezgiau mintį apie šią temą ir prieš kokią savaitę radau įdomų menkės receptą, kuris puikiai tinka šiai temai. Menkė su pomidorais ir čiobreliais. labai skanu!  Pamiršau, kad reikia nufotografuoti, tai patiekalą į lėkštes suverčiau bet kaip, o paskui ponui Kiaunėnui praktiškai iš burnos ištraukiau pirmą kąsnį ir liepiau nevalgyt, kol nufotografuosiu viską:) Nuotraukos atitinkamos:

4 porcijoms prireikė:

800g menkės (turėjau kelias šaldytas žuvis, atsišildžiau ir išpjoviau filė. Buvo beveik tobulai be kaulų:)

400g konservuotų smulkintų pomidorų savo sultyse

1 didelio svogūno

pundelio šviežių čiobrelių

kelių šaukštų aliejaus

druskos, pipirų

1. Svogūną smulkiai supjausčiau ir pakepiau aliejuje didelėje aukštoje keptuvėje kol suminkštėjo.
2. Subėriau nuskabytus čiobrelio lapelius ir pomidorus, pasūdžiau ir įdėjau šviežiai maltų pipirų. Patroškinau ant mažos ugnies apie 5 minutes.
3. Žuvį padalinau į vienodus gabalus ir apibarsčiau druska bei pipirais. Sudėjau ant padažo, uždengiau ir troškinau nevartydama, nemaišydama ir niekaip kitaip neliesdama apie 10 minučių.
4. Patiekiau su bulvių koše.

Oh my God! Rimtai:) Žinoma, menkė buvo pirkta ne Maximoj ir tai labai pagerino reikalą. Bet padažas tiesiog tobulas. Ir dar taip greit ir paprastai paruošiamas. Paprastai visur rekomenduoja panašius patiekalus valgyti su ryžiais, bet labai užsimaniau bulvių košės. Ir buvau labai teisi. Patiekalas įtrauktas į mėgstamiausiųjų sąrašą:)

Greiti pietūs

Kartais nutinka tokie stebuklingai tingūs savaitgalio rytai, kuomet vyresnieji Kiauniukai ganosi pas senelius, Mažiausias miega o aš tingiai siurbčioju vėlyvą Pono Kiaunėno paruoštą kavą su pienu, naršau internete ir dar viena akim žiūriu televizorių. Neįtikėtina prabanga:) Šiandien netyčia užtaikiau ant Jamie Oliverio Patiekalų per 15 minučių. Ir jo garuose ruošta Dim Sum vištiena su garuose virtomis kokosinėmis bandelėmis mums pasirodė labai patrauklūs. Tad Ponas Kiaunėnas gavo sąrašiuką ir greitai subėgiojo į parduotuvę. Maisto ruošimas užtruko apie 40 min. - bet čia su visais daržovių plovimais ir pjaustymais. Tiesa, mūsų parduotuvėje nebuvo pirkti Hoisin padažo, tai į tas 40 minučių įėjo dar ir padažo ruošimas:) Surašau viską tokia tvarka, kokia dariau:

Labai labai šokoladiniai putėsiai (mousse)

Vis dar ieškau tobulų šokoladinių putėsių Ponui Kiaunėnui. Šis receptas mane sužavėjo paprastumu - jį galima pasigaminti iš dviejų ingredientų - šokolado ir vandens (3 dalys šokolado ir 2 dalys skysčio). Kad būtų skaniau, dalį vandens pakeičiau Cointreau - jis čia labai tiko. Man šis reikalas kiek per daug šokoladinis, bet žinau, kam jis tikrai patiktų:)

Vapiano maisto šventė

Savaitė vėl prasidėjo neįtikėtinai gražiai - pirmadienį restoranas "Vapiano" surengė vakarėlį blogeriams, pristatydamas restorano koncepciją ir maistą. Viso šito reikalo negaliu pavadinti niekaip kitaip nei maisto švente:) Buvo labai skanu ir labai gerai:)
Mus pasitiko vienas iš restorano steigėjų Tarvo Jaansoo. Kol mėgavomės taure prosecco ir užkandžiais, jis papasakojo apie restorano istoriją (Vapiano tinklas įkurtas prieš 10 metų), koncepciją ("fresh casual") ir išskirtinumą (šviežiai paruoštas maistas iš aukščiausios kokybės produktų bei galimybė pačiam koreguoti savo patiekalo skonį. Tai vyksta stebint kaip šefas gamina užsakytą patiekalą ir tariasi su jumis ko daugiau/ mažiau įdėti). Užkandžiai - brusketos, minipicos, sūriai, dešra, kumpis buvo labai gardūs ir greitai dingo alkanų blogerių pilvuose:) Pagalvojau, kad puiki lengva vakarienė, besiklausant įdomių faktų ir pastebėjimų. Bet linksmybės tuomet tik prasidėjo:) Virtuvės šefas Tomas pasiūlė į visus klausimus atsakyti virtuvėje gaminant maistą. Keturios laimingos savanorės blogerės gavo pilną virėjų aprangą ir keliavo į Vapiano virtuvę gaminti maisto! Aš tikriausiai pati pirma pakėliau ranką ir drauge su Viktorija ir Marija iš Receptų medžio bei Dalia iš 7 virtienių puoliau kuo skubiau rengtis:

Buvo juokinga kai žmonės galvojo, kad mes "tikros" virėjos ir vis prašė pagamint ką nors:)
Mano Ponas Kiaunėnas labao mėgsta čia valgyti Filetto di manzo, todėl tokius makaronus ir pasimokiau gaminti.
Keptuvėje įkaitinau aliejų ir apkepiau jautienos gabaliukus iš vienos, paskui iš kitos pusės. Apvertus gabaliukus, ant jų pabarsčiau šviežio rozmarino ir čili pipirų griežinėlių. Kai jautiena iškepė, išėmiau ją ant lėkštelės. Į likusį aliejų sudėjau pievagrybius, apkepiau. Po to įmečiau po saujelę tarkuotų morkų, smulkiai pjaustytos cukinijos, balzamike marinuotų ir keptų svogūnų bei svogūnų laiškų.

 Viską sumaišiau ir užpyliau baltu vynu, leidau jam šiek tiek nusigaruoti.

 Tuo tarpu šalia išvirė makaronai.

 Į vieną keptuvės kraštą sudėjau krūvą rukolos (garžgargstės) ir gražinau jautieną.

 Viską sumaišiau.

 Sudėjusi makaronus į lėkštę dar pabarsčiau juos tarkuotu parmezanu.

Labai puikus patiekalas!  Žinoma, man padėjo "tikras" virėjas, bet nuotraukose galite matyti mano rankas:) 

Dabar ir Jūs galite pasigaminti Fileto di manzo namuose:) Arba apsilankyti Vapiano:)))
Beje, fotografavo ir nuotraukomis maloniai pasidalino Beata iš Braškių su pipirais  (nuotraukos apie mane) ir Jurga iš Savaitgalio rendez-vous (nuotraukos apie maistą). 
Kitos merginos gamino makaronus su krevetėmis, su pesto padažu (labai geri!), carbonara, su česnaku ir aliejumi. Galiu pasakyti tik tiek, kad makaronai buvo vieni už kitus skanesni, o porcijos tikrai didelės, tai išragavusios visų pagamintų jau buvom tikrai gerai pavalgę. Bet tada ėjom gaminti picų! Jaučiausi kaip pasakoj:) Nes gavau pati iškočioti picos pagrindą. Na, sukti jo ore nebandžiau (nors šefas ir rodė, kaip tai daryti:), bet pavyko išsukti visai lygų pagrindą. Ir tuomet patuošiau Kaprizingąją picą:

Paskui jau pamečiau skaičių picų ir makaronų kuriuos ragavom. Labiau išsiskyrė pica su figom ir Parmos kumpiu bei medumi (labai rekomenduoju, kitąkart būtinai valgysiu) ir specialiai šefo Tomo paruošti aštrūs Bolonijos makaronai. Tokie labai teisingo aštrumo, kuomet dar skanu valgyti, bet tikrai aštru. Bet tų makaronų jau tik keli kasniai tilpo, buvau prisiragavusi makaronų ir picų. Man dar labai patiko tai, kad šefai gamindami daug pasakojo apie produktus, kas labiau tinka vienam ar kitam patiekalui arba kodėl pasirenkamas vienas o ne kitas produktas.
Tomas vis klausė, ko dar pageidautume paragauti, bet širdis jau nieko nebegeidė:) Ir kai jau atrodė, kad nė gabalėlis maisto nebetilps, mus suviliojo desertai. Jų jau nebegaminome (jie ilgai ruošiami), o tik valgėme. Man, labai išrankiai desertų valgytojai, Vapiano turi labai teisingą desertų pasirinkimą. Čia galima rasti ir Creme Brulee, ir Crema di Fragola. Aš savo puikų vakarą baigiau Cherry Berry Trifle (toks uogų, jogurtinio kremo ir sausainių derinys), gaiviu ir labai skaniu. Apragavau dar kitus kaimynių pasirinktus desertus ir jie visi buvo puikūs. Sakau Jums, tikrai jaučiausi maisto pasakoj.
Mes Vapiano vis apsilankom karts nuo karto nes jie turi žaidimų erdvę vaikams ir galimybę pasirinkti mažyliams tinkamą maistą (makaronus su tokiu padažu, kuris jiems tiktų). Po šio vakarėlio galiu pasakyti kad eisim ten jau visai greitai kada nors ir labai rekomenduoju visiems:)

Sekmadienio rankdarbiai: veltinio karūnos ir tinklaraštininkų žaidimai

Turėjau du dirbtinio veltinio gabalus - pirkau kažkada vienam užmanymui, kurio taip ir neįgyvendinau. Tuo geriau, pradžiuginau savo mažuosius Kiauniukus:

Savaitgalio pusryčiai - kiaušiniai duonos ir šoninės krepšelyje

Šįryt palepinau savo šeimyną kiek kitokia kiaušiniene:

Vienai porcijai reikia:
2  riekelių duonos
2 griežinėliai šalto rūlymo šoninės
2 kiaušiniai
druskos, pipirų
keksiukų formos kepimui

1. Šoninę paskrudinau keptuvėje.
2. Duoną pakočiojau kočėlu iki 3 mm storio ir išpjoviau didelius apskritimus. Kiekvieną apskritimą perpjoviau per pusę ir išklojau jais didelių keksiukų formos šonus. Įguldžiau skrudintos šoninės griežinėlį taip, kad susiformuotų krepšelis.
3. Įmušiau kiaušinį, pabarsčiau jį druska ir pipirais. Kepiau 180 laipsnių temperatūroje apie 20 minučių.

Labai skanu ir gražu:) Seniau kepdavau tokius kiaušinius tik šoninėje (tupperware receptas), o duonos krepšelių idėją pamačiau kažkuriame Martha Stewart recepte.

O tai ką blogeris iš tikrųjų valgo?

Žinot, žmonės būna neįtikėtinai kūrybingi. Prisigalvoja visokiausių dalykų, nuo kurių tikrai linksmiau ir įdomiau gyventi. Pavyzdžiui, maisto tinklaraštininkai susigalvojo projektą "Languota prijuostė". Šį mėnesį prijuostę ryši Inga, ji ir paskelbė temą "O ką blogeris iš tikrųjų valgo?"
Iš mano tinklaraščio atrodytų, kad labai mėgstu saldumynus, nors yra visiškai priešingai - man skaniausias tortas - mėsa:))) Labai mėgstu gaminti desertus, bet valgau juos retai. Kai prašau Pono Kiaunėno parnešti iš parduotuvės ką nors skanaus, tai galvoju apie rūkytą skumbrę, vytintą dešrą ar šaltai rūkytą šoninę. Na gerai, kartais ir man nutinka cukraus krizės, tada valgau Rafaelo (neribotais kiekiais) arba mažutį gabalėlį labai juodo šokolado (85 proc.). O kasdieninį valgiaraštį labiausiai įtakoja vaikai. Jie dar mažučiai (1, 3 ir beveik 5 metai), tai stengiuosi, kad maitintumėmės kuo sveikiau. Košės, sriubos ir troškiniai yra pagrindinis mūsų maistas. Stengiuosi naudoti sezonines šviežias ir savo pačios konservuotas arba šaldytas daržoves. Noriu, kad vaikai pažintų ir priprastų prie kuo įvairesnių skonių, tad naudoju daug žolelių ir prieskonių (tik druskos stengiuosi naudoti kuo mažiau). Niekuomet nenaudoju sultinių kubelių o verdu juos pati (taip taip, po 4 valandas). Valgom daug įvairių ankštinių ir grūdinių produktų ir labai laukiam vasaros, kuomet mano tėvai priaugina įvairiausių šviežių daržovių. Man patinka, kai maistas kuo mažiau čiupinėtas ir apdorotas - jokių ten išvirti, sumalti, pakepinti, įdaryti ir apskrudinti (žemaičių blynams darau išimtį). Va kaip gražiai skamba! Čia ta dalis, kuria didžiuojuosi:)
Kai vaikai nueina miegoti, prasideda kitokio maisto metas:) Ponas Kiaunėnas dažniausiai susilaiko, bet aš tai negaliu užmigt, jei esu alkana. Mano mėgstamiausias naktipiečių patiekalas - karšti sumuštiniai. Duona su moliūgų ir saulėgrąžų sėklomis, kurios kepant paskrunda. Daug išsilydžiusio ementalio sūrio - tiek, kad prakandus tekėtų. Majonezas ir pomidorų padažas. Idealiu atveju - virta vištos krūtinėlė, bet tinka ir koks rūkyta kumpelis. Net dabar rašant burna pilna seilių... Dar tinka įvairiais būdais keptos bulvės arba kiaušininienės su viskuo, kas yra šaldytuve. Dar labai mėgstu visiškai nesveikas ir nemaistingas krabų lazdeles - retai jas valgom, bet man kartais jų žiauriai norisi. Ir būtinai su majonezo-pomidorų padažo marmalu.
Kartais organizmas susiprotėja ir vakaroju su jogurtu ir miusliais arba vaisiais. Tik kad labai jau skurdus vaisių pasirinkimas žiemą:)
Savaitgaliais gaminu sudėtingesnius ir prabangesnius patiekalus (kokie nors kepti paukščiai, triušis su garstyčiom ar aluje, kepsniai ir pan.). Tik į tinklaraštį papuola labai maža dalis mano gaminamų patiekalų - paprastai nespėju jų nufotografuoti:) Juk kai kuriuos valgytojus dar reikia maitinti:)
Ir pabaigai vienas kasdieninis mėgstamas šeimos patiekalas - bulguro (skaldytų kviečių) plovas su jautiena. Gamindama kasdien mieliau renkuosi receptus, kuriuos galima pagaminti viename puode (kad mažiau reiktų plauti) ir kurių gaminimas neužtrunka ilgai. Toks ir yra šis plovas:)

Šokoladinių blynelių ir šokoladinių putėsių su prieskoniais tortas

Kažkaip šiemet vaikai vis serga ir serga, žiema dėl to atrodo nesibaigianti. Na tai pagalvojau, kad šiandien, per Užgavėnes, reikia rimtai pasiruošti ir galiausiai išvaryti tą Žiemą iš kiemo:) Prisikvietėm būrį draugų, prikepiau blynų iš pasukų ir čirvinių blynų su varške, o desertui - dar daugiau blynų:) Šokoladinių blynelių ir šokoladinių putėsių su prieskoniais tortas - ilgas ir gremėždiškas pavadinimas, toli gražu neatspindintis visos šio patiekalo magijos. Turiu iškart perspėti, kad tortas labai šokoladinis ir daug jo nesuvalgysi. Na, bent jau aš nesuvalgiau. Bet tas gabalėlis tikrai buvo stebuklingas - juodas (mano mėgstamiausias!) šokoladas, perispynęs su imbiero, kardamono, cinamono, kalendros skoniais, kvepiantis romu. Grietinėlė sušvelnina šokolado intensyvumą ir labai dera su šokoladiniais putėsiais. Dėl skonių intensyvumo desertas turėtų būti pažymėtas ženklu "S" (vaikai nuvalgė tik grietinėlę:)

Persikinis varškės tortas

Dar prieš Kalėdas pasižadėjau Panelės Kiaunytės darželio draugų mamoms papasakoti kaip kepti šį tortą. Gėda pelėda man, kad laiku neištesėjau pažado. Nevardinsiu pasiteisinimų (nors turiu gan rimtų:) o skubu pasitaisyti. Kalėdoms vaikams iškepiau tikrų tikriausią Senį Besmegenį:

Želė pyragaičiai (Finger jello)

Na nesugalvojau kaip čia tiksliau šitą skanumyną pavadinti, bet vaikams jis absoliutus gėris:) Želė, bet tokia gerokai kietesnė - ją supjausčius kvadratėliais ji gerai laiko formą netgi palikta kambario temperatūroje. Gabaliukus patogu paimti į rankytę ir valgyti kaip pyragėlius, be to jie nė kiek netrupa:) Mažiesiems Kiauniukams taip patinka, kad net į darželį trečiojo gimtadienio proga Mažasis Kiauniukas nešėsi tokį želė, o ne tortą. Ir Leliukas Kiauniukas savo pirmąją žvakutę pūtė ant tokio želė gabaliuko. Pateiksiu dvi versijas - pirma skani ir sveika, antra - skani ir greita:)))

Angostura, kokteiliai ir kiti geri dalykai

Mažieji Kiauniukai vis serga, auginasi dantis, sloguoja, neina į darželį, nemiega pietų ir visaip kitaip linksminasi. Nenuobodžiaujam:) Dienos pabaigoj paprastai jaučiuosi pavargusi ir nieko nesuspėjusi. Bet kartais būna stebuklingų dienų. Man tokia nutiko penktadienį! Vaikai buvo beveik sveiki, lauke pasakiškai snigo, tad praleidom visą rytą miške prie mano tėvų namų. Mano mažieji Kiauniukai visi trys telpa į vienas roges - smagiai pasivažinėjom. Dar purtėm medžių šakas vieni ant kitų ir liežuviu gaudėm snaiges (cha, stebiuosi, kodėl paskui jie susirgo:). Leliukas Kiauniukas visąlaik kvatojo ir mojavo rankytėmis - įmūrytas į žieminį kombinezoną nelabai daugiau ką gali:) Didieji Kiauniukai siautė, voliojosi ir spėliojo medžių pavadinimus. Panelė Kiaunytė labai sumani ir pastabi, tai penktadienį išmoko atskirti egles, pušis ir kadagius. Mažasis Kiauniukas sakė bet kokius pavadinimus ir po sniegu vis ieškojo grybų - mat labai juos mėgsta:) Vėliau, kol vaikai miegojo, paruošiau žemoje temperatūroje troškintą jautienos kumpį - tikras džiaugsmas skrandžiui. Dar spėjau sutvarkyti namus (tikra supermama ir superžmona:) ir vakare, palikusi vaikus ponui Kiaunėnui, išlėkiau į romo "Angostura" kokteilių degustaciją.

Tai buvo pimas man, kaip maisto tinklaraštininkei, atsiųstas kvietimas į renginį. Jaučiuosi labai pamaloninta:) O ir renginys buvo neįtikėtinai puikus, dėl daugelio priežasčių:

- kokteilių beveik negeriu, išskyrus kokteilius romo pagrindu (va kaip pasisekė),

- vakarėlio metu buvo pristatytas tikrai geras romas "Angostura". Čia ne tik mano nuomonė:) Nuo šiol Angostura 1919 - mano mėgstamiausias romas. Labai švelnus ir kvapnus.

- kokteilius ruošė ir mus mokė vienas geriausių Lietuvos barmenų Robertas Janovskis, miklus, charizmatiškas ir man asmeniškai labai gražus (Ponas Kiaunėnas iki šitos vietos, tikiuosi, nepaskaitys:)

- sužinojau daug konkrečių ir paprastų dalykų apie romo kokteilius (tips&tricks taip sakant) ir dabar galėsiu ruošti kokteilius neprasčiau nei ponas Kiaunėnas (o jis tikrai kokteilių meistras).

Man labiausiai patiko "Peach and Basil Frosen Daiquiri"

"Lava Flow" 

ir "Golden Grandfather" kokteiliai. Tikrai juos darysiu ir pasakosiu apie juos. O šįvakar tik papasakosiu, kaip Robertas ruošė "Golden Grandfather" kokteilį - man jis skaniausias, nors tikriausiai sunkiausiai paruošiamas:)

vienam kokteiliui:
50 ml romo ANGOSTURA 1919

10 lašų ANGOSTURA AROMATIC BITTERS 
10 g citrinžolės 
1 griežinėlis apelsino 
1 stalo šaukštas skysto medaus 
30 ml ginger beer (imbierinio alaus)
Į plaktuvą (šeikerį) įdedame citrinžolę ir apelsino griežinėlį ir sutriname juos grūstuvu. Įpilame romo, įdedame medaus ir ledo. Viską labai gerai išplakame ir iškošiame į paruoštą taurę su ledu. Ant viršaus užpilame imbierinio alaus ir užlašiname biterį.

Beje, nuotraukos ne mano, jomis maloniai pasidalino organizatoriai (renginį organizavo Mineraliniai Vandenys)

O pabaigai - barmeno Roberto patarimai ruošiant kokteilius:

• Pagal galimybę stengtis, kad kokteilio taurė būtų atšaldyta

• Kokteilio taurę pasirinkti pagal savo poreikį, nuotaiką, fantaziją...

• Papuošimus daryti kuo paprastesnius ir pagal savo fantaziją, geriausiai kai papuošimas daromas iš kokteilyje panaudotų ingredientų.

• Dėdami ingredientus į blenderį, įvertinkite, kad ledo ir saldumo visada spėsite įdėti daugiau - tai nuspręsite truputį paplakę ir paragavę.

P.s. Vyno mekoje dabar nuolaida Angostura 7YO ir  Angostura 1919 :)

Svarainių trauktinė

Šis įrašas skiriamas specialiai Pono Kiaunėno bendradarbiams - šiandien jie paragavo mūsų rudenį darytos trauktinės ir ji neįtikėtinai skani šiemet. Mano trauktinės istorija tokia, kad kasmet darau ją "iš akies" ir kiekvieną rudenį laužau galvą dėl proporcijų. Tai šiemet viską pasvėriau, pamatavau ir užrašiau ant stiklainių. Pirmą partiją jau nupylėm, svarainius pabarsčiau cukrumi ir džiovinu. Antrą trilitrinį stiklainį tvarkysim, kai sudžius pirmieji svarainiukai:) Ten proporcijos šiek tiek kitokios, tai parašysiu vėliau kas ir kaip.

O štai žadėtasis receptas:

Pavėluoti sveikinimai ir Kalėdų Senelis Slapukas

Knuo nuoširdžiausi sveikinimai Naujųjų Metų proga! Kalėdos šiemet užklupo labai netikėtai (kaip sniegas kelininkus) ir metų pabaigoje nieko nebespėjau:) Nespėjau papasakoti ir apie Kalėdų Senelį Slapuką (čia toks maisto tinklaraštininkų apsikeitimas dovanomis)- labai jo laukiau ir labai nudžiugau sulaukusi. Sulaukiau dovanos iš Rasos voratinklio. Gavau druskinę ir pipirinę bei svarainių-obuolių marmelado stiklainiuką:

Marmelado dar neparagavom - būtinai parašysiu apie jį atskirai. O druskinė ir pipirinė labai pradžiugino, nes kaip tik tokio daikto namie neturėjom:) Tad labai ačiū, Rasa! Mažasis Kiauniukas sakė, kad čia katinėlis ir berniukas. Tai jam atrodė, kad pipirus reikia pilt į berniuką, nes katinėlis yra jis pats:) Na, trimečio logika nevisuomet suprantama, bet trumpai - visa šeima užskaitė šitą dovaną.
Mano dovanėlė nukeliavo Skruzdėliukams skveruose. O visos idėjos sumanytoja - Viktorija iš Receptų medžio - ačiū už organizacinius rūpesčius ir kalėdinį džiaugsmą:)