Itališkas sūrio desertas Tiramisu

Pagal puslapio lankomumo statistiką matau, kad labiausiai lankomi pranešimai apie desertus:) Na tai matyt reiks daugiau apie juos papaskot. Šią savaitę Ponas Kiaunėnas sveikino vieną draugą gimtadienio proga. Draugas smaližius, tad dovanai paruošiau klasikinį itališką desertą:

8 didelėms porcijoms:
500g mascarponės
4 didelių kiaušinių (jei kiaušiniai maži, naudokit 5)
180g cukraus
40g Amareto likerio
puodelio stiprios kavos (apie 200ml)
200g biskvitinių sausainių ("Ladyfingers")
nesaldžios kakavos pabarstymui

1. Išviriau stiprią kavą. Šįkart naudojau tirpią kavą, bet galima išvirti ir espreso arba naudoti prancūzišką presą, svarbu, kad kava būtų be nuosėdų
2. Trynius atskyriau nuo baltymų ir išsukau su cukrumi. Galima naudoti mikserį arba sukti rankomis - darau ir taip ir taip, svarbu plakti, kol cukrus ištirps, masė pabals ir padvigubės. Tai užtrunka ne trumpiau nei 8 minutes - o jei sukdami "pachaltūrinat" truputį, tai ir ilgiau:)
3. Į kiaušinių masę supyliau 20g Amareto, išmaišiau, tada sudėjau maskarponę ir maišiau, kol masė pasidarė vientisa ir visiškai nebeliko sūrio gumuliukų.
4. Baltymus išplakiau iki standumo. Išduosiu gudrybę - visuomet plakdama baltymus įberiu keletą kruopelių druskos - prancūzai dievagojasi, kad tuomet baltymai išsiplaka standžiau. Na ir tikrai jie visuomet gerai išsiplaka. Kaip žinoti, kad jau gana plakti? Kuomet pavertus dubenį masė nė kiek nejuda.
5. Atsargiai po truputį įmaišiau baltymus į sūrio-kiaušinių masę. Svarbu nepermaišyti, nes masė vėl pradės skystėti.
6. Kavą supyliau į sriubos lėkštę, paskaninau ją likusiais 20g Amareto. Biskvitinius sausainius ėmiau po vieną, mirkiau necukruotą pusę kavoje (tik vieną pusę!) ir išklojau stiklinio indo dugną sausainėliais kavuota puse žemyn. Užpyliau pusę sūrio masės. Sudėjau antrą kavoje mirkytų sausainių sluoksnį ir paslėpiau juos po likusia sūrio mase. Paviršių išlyginau ir storai apibarsčiau kakava. Indą uždengiau ir padėjau į šaldytuvą ilsėtis per naktį. Jam pailsėti reikia mažiausiai 6 valandų, bet geriausia per naktį. Netgi jei deserto man reikia vakare, aš jį darau dieną prieš, taigi šaldytuve jis pabūna parą ir nieko jam nenutinka:)

Vienas mėgstamiausių Pono Kiaunėno desertų. Ir, kaip jis labai teisingai pastebėjo, mano Tiramisu jam skaniausias iš visų ragautų:) Dažniausiai aš jį ruošiu į vieną didelį stiklinį indą (19cm x 24cm, 7 cm gylio), taip kaip kad mačiau darant italus. Šeimyna dažniausiai iš to vieno indo ir kabina paskui nesivargindami dalinti porcijomis, nes itin gražiai supjaustyti ir sudėlioti į lėkštutes jo ir nepavyksta. Na tikrai galima tai padaryti, tik jis nebus toks standus kaip kavinėse, kur deda želatinos. Bet užtai neplayginamai skanesnis! Jei noriu pradžiuginti svečius iškilmingesne proga, ruošiu tiramisu atskiruose indeliuose, ypač gražiai ir efektingai jis atrodo martinio taurėse. Skanaus!