Moliūgų - špinatų sriuba

Kažkada žadėjau papasakoti ką dar galima nuveikti su moliūgu. Papasakosiu ir daugiau, o šiandien Jūsų dėmesiui moliūgų - špinatų sriuba. Mano mažasis Kiauniukas truputį apsirgo ir šią savaitę tupi namie, tad sriuba pirmiausia skirta jam, todėl visos daržovės pjaustytos mažais gabaliukais ir sriuba su mėsa - mano Kiauniukas yra didis mėsėdis. Ir labai mėgsta tirštas sriubas su mėsyte ir kuo daugiau daržovių, tada pakabinęs kiekvieną šaukštą klausia: "Kas čia?". Tada būtinai reikia įvardinti kokį gėrį jis laiko savo šaukšte - ir jau gali ramiai valgyti:)

Jautienos antrekotas su orkaitėje keptomis daržovėmis

Kaip jau ne kartą gyriausi, laikausi gydytjos paskirtos griežtos dietos. Na, kartais nuklįstu į kairę, ypač jei savaitgalį vakarieniaujam su draugais:) Bet visai įmanoma sugalvoti skanių dietinių patiekalų, netgi jei mūsų klimatas žiemą nelepina daržovių gausa. O kai vaikai darželyje, tai galiu pasigaminti ką nors nesupjaustyto mažais gabaliukais ir sunkiau kramtomo:) Taigi mano pietūs:

Focaccia - itališka duona su džiovintais pomidorais

Duonos mes valgom nedaug. Dėl įvairiausių priežasčių. Visų pirma, nevalgom sumuštinių - išskyrus atvejus, kuomet paruošiu sumuštinius Ponui Kiaunėnui į darbą - bet apie tai dar atskirai papasakosiu. O šiaip nusiperkam bagetę jei perkam sūrio ar užsigeidžiam skrebučių pusryčiams. Na o ypatingomis progomis, kai ruošiame užkandžius vakarienei, duoną iškepu ir pati. Kaip žinote praeitą savaitę buvo ypatinga proga - Beaujolais Nouveau est arrivé! Kitaip tariant, pasirodė jaunas šių metų derliaus vynas. Na man to vyno teko tik keli lašai, bet tai nesutrukdė kartu su draugais pasimėgauti skania vakariene. Buvo visokių skanių dalykų (didžiosios dalies nepavyko nufotografuoti:): užtepėlių, sūrio, svogūnų sriubos, pyragėlių su sūriu ir alyvuogėm, profitrolių su šokolado padažu (juos jau matėte:). Ir dar iškepiau focaccia su rozmarinu ir džiovintais pomidorais. Nesudėtinga - truputis miltų, mielių, minkymo ir kantrybės laukiant ko tešla pakils - ir voilà,  kvapni, skani, traškia plutele duona ant stalo:

(pomidorai nesudegė, čia tik taip atrodo nevykusioje nuotraukoje:)

Profitroliai (plikyti pyragaičiai) su šokolado padažu

Truputis tylos eteryje:) Kažkokia nerašymo savaitė pasitaikė. Mažieji Kiauniukai tvarkingai vaikšto į darželį, tai aš turiu laiko sau - poilsiui, pagulinėjimams, patingėjimams, skaitymui ir mezgimui. Tai sąžiningai tai ir darau pastaruoju metu:) Maisto gaminu mažiau - šeimyna namie valgo tik vakarais, bet nenustoju jų lepinti. Dar viena blogo nerašymo priežastis - ta rudeniška pilka šviesa - ir tos šviesos tik kelios valandos. Tai maisto nuotraukos labai jau neįspūdingos gaunasi - pažaliavusi svogūnų sriuba, pilki pyragėliai su sūriu ir pan. Na tai atrinkau bent jau pakenčiamas, mano manymu, nuotraukas ir pradžiuginsiu jus keliais receptais. O kitus patiekalus teks pakartoti kai saulė labiau džiugins:)
Profitrolius - plikytus pyragaičius - gamindavau ir anksčiau, su įvairiais įdarais, pvz. plakta grietinėle su imbieru. O kai praeitą vasarą atostogavome Anglijoje, atradom, kad jų mėgstamiausias desertas - profitroliai su plaktos grietinėlės įdaru ir šokoladiniu padažu. Ponui Kiaunėnui toks derinys labai patiko, tad vieną vakarą jį pradžiuginau:

Moliūginiai meduoliai

Vis dar turiu daug moliūgo ir tai labai gerai - iš jo galima paruošti labai skanių dalykų. Pavyzdžiui meduolius su labai skaniu glajumi:

Makaronų, grybų ir cukinijos apkepas

Kuomet daug gamini, neišvengiamai lieka maisto likučių. Dažniausiai jų nepakanka visai šeimos vakarienei ir taip prisikaupia po nedaug visokių skanių dalykų. Labai nemėgstu išmesti maisto, tad šioje situacijoje mane gelbsti du dalykai: sandarios Tupperware dėžutės (jose maistas ilgiau išlieka šviežias ir neužkvipdo viso šaldytuvo) ir receptai, kurie leidžia sunaudoti visokius likučius. Dažniausiai tokiu atveju gaminu sriubas arba apkepus. Šįkart paruošiau labai skanų apkepą (prancūzai tokius vadina gratin). Proporcijos čia visiškai nesvarbios, svarbu pats principas - likučiai + kiaušinių, sūrio ir pieno arba padažo plakinys. Įdomumo dėlei viską pasvėriau ir pamatavau.

Itališkas sūrio desertas Tiramisu

Pagal puslapio lankomumo statistiką matau, kad labiausiai lankomi pranešimai apie desertus:) Na tai matyt reiks daugiau apie juos papaskot. Šią savaitę Ponas Kiaunėnas sveikino vieną draugą gimtadienio proga. Draugas smaližius, tad dovanai paruošiau klasikinį itališką desertą:

Lašišos sriuba arba thai vaikams

Toliau tęsiam lašišos temą:) Sutvarkius žuvį, liko galva, kaulai, oda. Pridėjus visokių prieskoninių daržovių iš šitų atliekų išviriau puikiausią sultinį. Jį ir panaudojau sriubai.
Noriu, kad mano Mažieji Kiauniukai valgytų kuo įvairesni maistą ir būtų atviri naujiems skoniams. Todėl kartais jiems ruošiu ne visai tradicinius patiekalus. Man pasisekė, kad mano vaikai visavalgiai - iki šiol vienintelis patiekalas susilaukė Panelės Kiaunytės nemalonės - troškintos kepenėlės. Ir tai manau, kad pabandysim joms suteikti dar vieną šansą:)
Bet grįžkim prie lašišos - šįsyk viriau tokią beveik tailandietišką sriubą su kariu ir kokoso pienu. Bet ji visiškai neaštri ir puikiai tinka net ir vaikams - bent jau maniškiams. Recepto idėja - iš Debros Mayhew "Sriubų enciklopedijos".

Švilpikai

Kažkada labai seniai per nepamenu kokią laidą nepamenu kokia aktorė ar šiaip kažkokia veikėja pasakojo, kaip ji ruošia švilpikus. Labai mane suintrigavo, bet tuo metu kažkaip neužsirašiau recepto ir negaminau iškart, tai pamažu pamiršau kaip ten ką reikia daryti. Bet vis pamastydavau apie tuos švilpikus. Ir štai neseniai internete atsitiktinai užtikau švilpikų receptą! Puikiai aprašytas pats principas, be to čia vienas iš tų receptų, kur nebūtinos labai tikslios proporcijos ir kur galima panaudoti prieš tai gaminto maisto likučius (vakarykštes virtas bulves pvz.) Ir kaip tik proga padaryti pertrauką tarp lašišos patiekalų:)

Lašiša totoriškai (lašišos tartaras)

Taigi kaip jau minėjau, turiu pilną šaldytuvą lašišos. Kitas patiekalas iš jos - lašišos tartaras, kitaip tariant šviežia lašiša su prieskoniais. Receptą išgridau per puikius maisto ruošimo kursus, organizuotus Skonio studijos.

Ryžių pudingas

Kažkaip vis žmonės pasakoja, kaip jie mėgsta pudingus. Man pudingų teko ragauti tik Anglijoje, ir sūrių, ir saldžių. Visi patiko, bet kažkaip man vis susidarydavo nuomonė, kad prancūzų  nupasakoti pudingai yra visai kitokie. O dar neseniai Skonio studijoje nusipirkau tokių apvalių ryžių (patikimi šaltiniai papasakojo, kad iš jų galima išvirti labai skanią pienišką saldžią košę), ant kurių pakelio buvo parašyta, kad tai ryžiai pudingui. Tiesiog turėjau pabandyti:) Taigi pavarčius savo mylimą knygą Petit Larousse de la cuisine, susiradau paprastą ryžių pudingą ir pabandžiau:

Lašiša medaus-garstyčių padaže

Tai va, nusipirkom 5 kg labai šviežią lašišą. Turiu pasakyti, kad 5 kg lašiša yra tikrai labai didelė – kai pakėliau ją už galvos, tai ji buvo ilgesnė nei mano mažasis Kiauniukas:) Visą rytą kariavau su ja (paskui ploviau visą virtuvę, nes žvynai mėtėsi VISUR), bet galiausiai nuskutau visus žvynus, supjausčiau gabalais ir netgi išpjoviau file be kaulų ir odos! Va kokia aš šaunuolė:) Tai per ateinančias dienas sulauksite krūvos receptų lašišai. Sezoną atidaro puikus prancūziškas žuvies medaus-garstyčių padaže receptas, nusižiūrėtas nuo Sonatinos:

Labai skanūs žemaičių blynai

Kažkaip labai užsinorėjau žemaičių blynų. Keistas noras, nes vaikystėje tokių nelabai valgiau - nei mokykloje mums jų duodavo, nei namie gamindavom. Kai mamos paklausiau, tai ji sakė, kad kartais darydavo tuos blynus (visiškai tokių nepamenu) kai likdavo virtų bulvių ir virtos mėsos. Matyt labai jau retai likdavo tų bulvių - mano šeima tikrai pasižymi ėdrumu:) O dar paskui kažkaip visi aplink pasakodavo kokie neskanūs būdavo mokykliniai žemaitiški blynai. Bet aš laaabai mėgstu visokius bulvinius patiekalus, tai pagalvojau, kad noriu tų blynų, nepaisant pavadinimo (neturiu nė lašelio žemaitiško kraujo:) Tuo labiau, kad turėjau virtos kalakutienos (viriau sultinį) ir orkaitėje keptos veršienos šmotą.
Panaršiau internete ir išvedusi siūlomų proporcijų vidurkį užsimaišiau dideliausią dubenį tešlos. Iškart nusprendžiau, kad darysiu didesnį kiekį ir dalį užšaldysiu. O dar vakare pasikvietėm Pono Kiaunėno seserį su šeima. Ir visi kartu valgėm tuos mano sulipdytus žemaičius. O blynai gavosi tiesiog fantastiški. Minkštučiai, neriebūs, tirpstantys burnoje. Visi liko sužavėti. Mažieji kiauniukai įvertino mano pastangas sudorodami po dideliausią blyną. Bėda tik, kad blynai buvo tokie skanūs, ir taip tirpo burnoje, kad net nespėjom nufotografuoti:) Tai gal nuotrauką prie progos vėliau kada įkelsiu:))) Tuo labiau, kad pavyko užšaldyti nedidelę dalį:)
28 dideliems blynams:
tešlai:
3,2 kg bulviu
4 maži kiaušiniai
3 šaukštai bulvių krakmolo
5 šaukštai miltų
+miltų apvoliojimui
druskos
aliejaus kepimui
įdarui:
450g virtos mėsos (veršienos ir kalakutienos)
2 svogūnai
20g sviesto
druskos
 padažui:
sviesto
grietinės
druskos

Sūrio pyragas be sūrio

 Labai mėgstu tokius desertus, kuomet nedaug darbo, bet efektingas ir skanutėlis rezultatas. Viename bloge radau intriguojantį receptą ir būtinai turėjau pabandyti:) Rezultatas puikus!  Tik 5 ingredientai, 15 min. darbo ir ant stalo puikiausias desertas:

Grietinėlės pyragas

Veršiena po šoninės ir šalavijų patalais ir naujos burokėlių salotos:)

Mėgstu skanius kepsnius. Bet dideliais pasiekimais šioje srityje pasigirti dar negaliu - "я не волшебник, я только учусь" :) Bet keletą sėkmingų variantų visgi turiu:) Čia bendras mūsų su Ponu Kiaunėnu ieškojimų rezultatas. Kažkada prisiskaitėms daug visokių knygų, patikrinom šaldytuvo turinį ir išanalizavę visą turimą informaciją paruošėm puikų kepsnį. Receptą naudojam iki šiol ir gana dažnai:)

Veršienos kepsnys

Prabangūs šventadienio pusryčiai (beveik pietūs)

Ponas Kiaunėnas dar pačioje mūsų draugystės pradžioje sužavėjo mane savo keptu kamomberu. Be galo be krašto mėgstu prancūziškus sūrius, taigi puikiai pataikyta:) Įdomiausia, kad Ponas Kiaunėnas šį patiekalą visuomet daro pusryčiams, nors po tokių pusryčių pietų jau tikrai nebesinori - tikra kalorijų bomba:) Kita vertus, po tokių pusryčių galima nebesirūpinti maistu ir tinginiauti visą dieną:) Taigi:

Tešloje keptas kamomberas su spanguolių padažu

Kvepia moliūgais ir cinamonu...

Nežinau, su kuo Jums asocijuojasi Helovynas, bet man - pirmiausia su moliūgais. Ne, moliūgų mes nepjaustom, ir žvakių į juos nestatom  - nors kai vaikai paaugs, tikriausiai užsiimsim ir tuo:) Kol kas tik valgom oranžinius gražuolius įvairiais būdais ir formom - mano mama jais gausiai apdovanoja kiekvieną rudenį. Moliūgas šiaip labai maistinga, naudinga ir įvairiapusiška daržovė, nepatingėjus iš jos galima prigaminti įvairiausių patiekalų, desertų taip pat. Šįkart valgėm keksiukus. Beje, recepte prie ingredientų nurodyta moliūgų tyrė - tai tiesiog mogliūgas išvirtas su labai nedideliu kiekiu vandens (arba garuose) ir sutrintas blenderiu. Aš tokios tyrės prisidariau daug ir naudoju ją visokiose sriubose, paskaninau kotletukus vaikams, tinka ir  į blynus - vienžo visur:)

Moliūginiai keksiukai su imbieru 

ir džiovintomis spanguolėmis