Avižinis kisielius su spanguolių padažu Kūčių stalui

Kai galvoju apie Kūčias, visuomet prisimenu savo Močiutės avižinį kisielių. Turiu prisipažinti, kad net skonio dorai nepamenu, žinau tik, kad būdavo labai skanus, dar skanesnis kitą dieną pašildytas ant keptuvės ir tik Močiutė mokėjo jį ruošti. Taip ir neišmokau ruošti to kisieliaus, kaip ir nespėjau paklausti daugelio dalykų. Bet jaučiu jam didelę nostalgiją. Ir štai vartydama labai puikų internetinį maisto blogerių žurnalą °C aptikau avižinio kisieliaus receptą. Šis kisielius tikrai kitoks nei tas, kurį valgiau vaikystėje - pirmiausia jis saldus. Bet tai buvo pirmasis mano aptiktas avižinio kisieliaus receptas, tad pabandžiau:

Avižiniai kvadratėliai su persimonais

Susirgo mano Kiauniukai vienas paskui kitą. Iš pradžių mažylis susirgo pūlinga angina - temperatūra 39 laikėsi keturias paras beveik. O paskui Panelė Kiaunytė iš darželio parsinešė virusiuką. Aišku, mažasis virusiuką irgi pasigriebė.  Na tai žaidžiam dabar visi trys per dienas. Na, bet svarbiausia, kad sveikatos jau taisosi, nuotaikos gerėja tai atsiranda viena kita minutė ir prie kompiuterio prisėst. Per tas ligos savaites visko prigaminau, nes maniškiai netgi sirgdami išlaiko gerą apetitą. Tai pabandysiu dar iki švenčių greitai greitai papasakoti keletą receptų, kurie galėtų pagelbėti ir Jūsų stalui - bent jau tuos kelis, kuriuos ruošiu pati.
Bet prieš tai dar vienas neįtikėtinai paprastas ir netikėtai gardus reikalas - avižiniai sausainiukai (plonas pyragas ar plokštainis - net nežinau, kaip tiksliai pavadinti:) su persimonais. Receptą kažkurią dieną perskaičiau kažkuriam portale, berods 5braskes.lt . Ten buvo keli receptai persimonų tema. Tai visi kiti man tokie nelabai valgomi pasirodė, bet būtent šitas suintrigavo - kvadratėliams nereikia kiaušinių, naudojama labai mažai miltų - tad labai tiktų keliems mano pažįstamiems alergiškiems vaikiukams.  Galvojau apie kelis vaikus, bet pirmiausia receptas skiriamas Vėjukui:)

Špinatų ir pievagrybių fritata

Kitaip tariant omletas, tik mandriau pavadintas - kad skaniau skambėtų:) Išties tai tam tikras itališkas kiaušinienės kepimo būdas. Kepiau savo šeimynai šeštadienio pusryčiams - visi buvo labai patenkinti. Mažieji Kiauniukai dar per maži, kad pasakočiau jiems apie jūreivį Popajų ir špinatus, bet jie ir šiaip visas daržoves puikiai valgo (tikras džiaugsmas ir palengvėjimas man:)

Kepta antis su spanguolių įdaru ir apelsinų padažu

Savaitgalį mažieji Kiauniukai viešėjo pas senelius (mums sekasi:), tad su turėjome progą su Ponu Kiaunėnu atsipalaiduoti ir patinginiauti. Šeštadienio vakare susivokėm, kad nelabai ką turime valgyti - kai nėra mažylių, tai ir maistą ne taip reguliariai gaminam. Tad nuvažiavom į parduotuvę. Slampinėjom galvodami kaip čia pasilepinus ir nusičiupome lietuvišką šaldytą antį (2kg dydžio). Viena draugė buvo pasakojus, kad labai neblogos tos lietuviškos antys, gerokai skanesnės už koleges olandes ar lenkes:) Na tai va, sekmadienį paruošiau prabangius pietus. Lietuviška antis tikrai gera. Gaminimo idėjas susirankiojau supermamų forume ir dar kitoje supermamų forumo kulinarijos temoje. Procesas nesudėtingas, bet ilgas. Tačiau tikrai vertas pastangų:)

Angliškas ryžių pudingas

Tęsiu pudingų temą. Jau ragavom prancūzišką ryžių pudingo versiją, o vieną vakarą sugalvojau paruošti ir tradicišką anglišką pudingą. Panelė Kiaunytė sakė, kad tai tiesiog labai skani ryžių košė:) Na taip, mūsų supratimu tai košė, bet tikrai pasakiškai skani:

to, ką paruošiau, užteko trijų valgytojų vakarienei. o tam prireikė:
1l pieno
120g apvalių ryžių (skirtų pudingui)
2 šaukštų cukraus
pusės vanilės ankšties

1. Orkaitę įkaitinau iki 150°C.
2. Pieną užvirinau. Ryžius, cukrų ir perpjautą vanilės ankštį sudėjau į Tupperware UltraPro kepimo indą ir užpyliau verdančiu pienu. Viską išmaišiau, uždengiau ir palikau orkaitėje dviems valandoms. Viskas!

Pastangų reikia tikrai minimaliai, o rezultatas pasakiškas. Ryžiai sugeria visą pieną ir tampa tokie kreminiai. Norėčiau dar skystesnės konsistencijos, tai kitąkart litrui pieno dėsiu tik 100g ryžių. Tik perspėju, kad iš tokio kiekio išeina tik trys nelabai didelės porcijos. Gerai, kad man dieta ir aš negaliu valgyti kruopų, tad tik paragavau, o šeimynai užteko. Labai skanu valgyti tiesiog taip, o Mažasis Kiauniukas pasiprašė juodųjų serbentų uogienės. Su uogiene irgi labai skanu. Visur rašoma, kad tokį pudingą galima patiekti ir šaltą su uogomis, kaip desertą. Nežinau, nes visas pudingas buvo snaikintas dar šiltas:)))) Vietoj vanilės ankšties galima dėti cinamono lazdelę ir kardamono sėklytę. Arba apelsino žievelės. Arba citrinos. Arba džiovintų vaisių. Vienžo, variacijų galybės:) Beje, receptą nužiūrėjau iš Beatos blogo.

Nevegetariškas tuno - moliūgų apkepas

Kažkurį vakarą prisiminiau savo pažadą papasakoti daugiau apie patiekalus iš moliūgo. Ta proga paskaitinėjau įvairius maisto blogus bei tinklalapius. Ir labai netikėtai radau moliūgų - tuno apkepą. Labai jau netikėta idėja man pasirodė ir keistas tuno - kumpio derinys. Ir dar moliūgas fone. Bet komentuotojai labai išgyrė, visi bandę receptą jį puikiai įvertino (va todėl reikia komentuoti receptus - tai labai padeda apsispręsti skaitantiems:). Nutariau pabandyti ir aš. Vėlgi, atsiprašau už nuotraukos kokybę, bet bijau, kad iki pavasario saulės situacija šiuo klausimu nelabai pagerės:)))

Focaccia su alyvuogėmis pagal "Vapiano"

Tvarkiau savo visokius popierėlius ir radau nežinau kokio senumo "Žmonių" žurnalo išplėštą lapą su kitokiu focaccia receptu. Ten visas straipsnis apie aliejų, koks jis būna, kaip ruošiamas ir t.t. "Vapiano" šefas Tomas Pipiras pristato naują aliejaus rūšį ir pasakoja, kaip jie savo restorane kepa duoną. Žinoma, man irgi būtinai reikėjo pabandyti:) Rezultatas puikus: