Šokoladinis riešutinis pyragas iš kiaušinių baltymų

Kažkada buvau žadėjusi papasakoti, ką galima padaryti iš kiaušinio baltymų. Bandau dabar iki kalėdų ivykdyti savo pažadus:)
Taigi, kai šeimyna mėgaujasi Crème brulée, reikia ką nors veikti su baltymais. Žinutės apačioje rasit visus mano pasiūlymus, o čia plačiau papasakosiu apie šokoladinį pyragą:

Morenginis tortas su apelsinų cukatomis

Visai neseniai šventėme labai mielų žmonių gimtadinį. Dovanai jie išsirinko morenginį tortą:

Spalvos nuotraukoje truputį kosmonautiškai žalsvos, nes fotografuota telefonu prastai apšviestame vakarėlyje:) Buvo puiki šventė, pilna gražių pasiilgtų žmonių, šokių, pokalbių ir šypsenų. Tortas buvo nemažas, bet greit dingo - kažkaip daug morengų gerbėjų mano draugų tarpe.

Mano mėgstamiausias desertas - Crème brûlée

Jau ne kartą pasisakiau kaip nelabai mėgstu desertus. Tai va, yra kelios išimtys. Viena jų - klasikinis prancūziškas desertas Crème brûlée. Dažniausiai tai būna mano pirmas pasirinkimas restoranuose (dideliam mano nusivylimui ne visur ir ne visuomet jis nepriekaištingas). Visi jį mėgsta, ypač po "Amelijos iš Monmartro". Desertas neabejotinai patenka į Pono Kiaunėno desertų TOP 5, o ir Mažieji Kiauniukai dažnai jo prašo. Jie vadina jį "kremuku", o Panelė Kiaunytė savo kremuką valgo be deginto cukraus plutelės. Beje, cukrų visuomet pridegina Ponas Kiaunėnas - jis meistriškai užbarsto reikiamą cukraus kiekį ir plutelė susidaro ideali - 1mm storio, tvirta, gerai skyla padaužius šaukšteliu. O po ta plutele nuostabiausias šaltas kremas su vanilės grūdeliais.  O dar tas karamele kvepiantis degintas cukrus... Poezija, ne desertas:)

Nekeptas sūrio pyragas

Labai nesudėtingas ir man netikėtai visų aplinkinių labai mėgstamas. Kai paskutinįkart nusinešiau jį į šventę, tai buvau išliaupsinta kaip nuostabiausia konditerė:) Beje, ditirambus šiam sūrio pyragui gieda ir kiti tinklaraščiai, iš kurių ir nusižiūrėjau receptą: Savaitgalio rendez-vous, Neringos blogas, Saulėta virtuvė.

Sausainiai sausainiai...

Galėčiau lengvai gyventi be desertų (che che, tinklaraščio turinys to tikrai neatspindi), bet va sausainiai - atskiras reikalas. Dažnai užsinoriu skanaus sausainuko pavakariams. Pirktiniai neskanūs arba nesvietiškai brangūs (pvz., Marks&Spencer turi net keletą rūšių tikrai skanių sausainių). O ir pačios kepti ne visuomet įtinka. Prieš keletą metų kaip apsėsta kepiau sausainius kas antrą dieną ieškodama to pačio geriausio recepto. Išbandžiau krūvą receptų (virš penkiasdešimt), atradau Pono Kiaunėno mėgstamiausius (apie juos vis dar neparašiau). Bet savo pačių pačiausių dar neatradau. Jau žinau, kad man patinka sviestiniai ir avižiniai sausainiai su įvairiausiomis variacijomis. Retai kada planuoju sausainių kepimą, dažniausiai užmigdžiusi vaikus pietų miegui suprantu, kad tiesiog mirtinai reikia sausainio. Pasikuičiu šaldytuve, spintelėse ir bandau padaryti stebuklą iš nieko. Kartais tenka bėgti kiaušinio ar poros šaukštų miltų pas kaimynes - kaip gerai, kad jos yra!
O kartais, labai retai, nutinka taip, kad koks mano mėgstamas ir sekamas tinklaraštininkas ar tinklaraštininkė paskelbia viliojantį sausainių receptą ir visi reikiami produktai namie! Jausmas kaip pirmą atostogų dieną po mokslo metų (kai dar mokiausi mokykloje:) - artimoj ateity laukia tik geri dalykai ir atrodo, kad viską gali:) Tai va, Jurga iš Savaitgalio rendez-vous papasakojo apie sausainius su baltuoju šokoladu ir spanguolėmis. O dar turėtumėte žinoti, kad Jurgos nuotraukos visuomet nepaprastai gražios - žiūrėdama į nuotraukas beveik galiu užuosti tuos sausainius:) Tai va, turėjau labai gražių šviežių spanguolių ir balto šokolado. Ir iškepiau sausainius, visai tokius kaip Jurgos:

Silkė su morkomis

Kalėdos artėja. Gal dar net nebūčiau apie tai susimąsčius, bet žurnalas "Debesys" paskelbė kalėdinių patiekalų konkurse, kuriame ir aš sudalyvavau. Na, laurų jokių nenuskyniau, bet receptas tikrai vertas pasidalinti. Mano pati pačiausia silkė, kurią ruošiu šventėms. Žinau, kad tai labai tradicinis patiekalas, bet kiekviena šeimininkė turi savo būdą ir mažas paslaptis:) Aš šią silkę ruošiu lygiai taip pat, kaip mano Mama ir Močiutė. O kaip silkę ruošiate Jūs?

Silkė labai skani pastovėjusi, todėl visuomet darau didesnį kiekį ir valgome kelias dienas.

Varškės pyragas su obuoliene

 Čia mano paskutinis atradimas. Per pastarąsias savaites kepiau tikriausiai keturis kartus:) Labai patinka mažiesiems Kiauniukams, labai patiko mano Tėveliams - net paprašė iškepti draugų susitikimo proga.
Recepto idėja kilo paskaičius Beatos receptus. Paskui radau labai panašius pyragus Žaidimų aikštelėj ir Saulėtoj virtuvėj (abiejuose tinklaraščiuose labai gražios nuotraukos).
Pyragas labai skanus ir šviežiai iškeptas, ir pastovėjęs. Žinoma, obuolienė turi būti naminė, virta su meile:) Be jos pyragas nebūtų toks įspūdingas. Labai greitai ir paprastai pagaminamas ir reikalingų produktų beveik visada galima rasti šaldytuve. Pyragas visiems gyvenimo atvejams, sušildo širdį ir namus (nes ilgai kepa:)))
Taigi mano versija:

Šokoladinė mėtinė Panna Cotta

Kartais užeina kažkoks nepaaiškinamas nenoras rašyti. Nors pilnas kompiuteris džiovintų receptų su nuotraukomis. Bet tiesiog mintys negula. Tad susitvarkiau drabužinę (jaučiuos tikra didvyre), nusiskutau pusę galvos (kirpėjas įkalbino) ir susirašiau darbų planą ateinančiai savaitei (tinklaraščio rašymas įtrauktas). Gal padės:)
Prieš porą savaičių Ponas Kiaunėnas padovanojo man puokštę paskutinių kvapnių mėtų iš jo Mamos sodo. Pagalvojau, kad Mojito nevertas tokių gražių mėtų ir reikia jas panaudoti tinkamiau. Pirmas derinys, apie kurį pagalvojau - mėtos su juodu šokoladu. Va taip ir atsirado mėtinė šokoladinė Panna Cotta: