Baravykų carpaccio

Naujausia mada pastarosiomis savaitėmis - fotografuoti šimtus savo surinktų baravykų. Man gražu ir suprantu grybų medžiotojų džiaugsmą. Bet pati grybauti nemėgstu. Galiu tai daryti dėl geros kompanijos, bet tik tiek:) Mėgstu grybus, mėgstu gaminti juos, man nėra problemos juos valyti, bet surinkti leidžiu kitiems:)
Tad čia mano baravykų nuotraukos versija:

Čempionų pusryčiai

Prieš dvi savaites nubėgau pirmąjį savo maratoną. Visus 42km 195m! Ruošiausi pusę metų ir dabar esu visaip kaip labai savim patenkinta. Ar buvo sunku? Tuoj viską papasakosiu, bet pirmiausia apie tingius savaitgalio pusryčius:

Umami kiaulienos išpjova

Patiekalo sėkmę nulemia tai, kaip sėkmingai pavyksta suderinti skonius. Nuo seno maistui apibūdinti buvo įvardijami keturi skoniai: saldus, sūrus, rūgštus ir kartus. Bet 1908 metais japonų mokslininkas Kikunae Ikeda pristatė umami, kaip atskirą pirminį skonį. Iš japonų kalbos išvertus pažodžiui tai reikštų "malonus pikantiškas skonis", "skoningas". Visuomenė tai laikė visišku prasimanymu, mokslininkai ilgai ginčijosi, bet šiandien umami priskiriamas prie penkių pagrindinių skonių.
Umami sukuria glutamatai, amino rūgštys natūraliai susidarančios maiste, kurias mes pajaučiame skonio receptoriais (skirtingi skonio receptoriai jautrūs skirtingoms maiste ir skysčiuose esančioms cheminėms medžiagoms). Dažniausiai umami siejamas su sojos padažu, rūkyta šonine ir kitais apdirbtais maisto produktais, bet jo galima rasti ir neapdirbtuose maisto produktuose. Umami tampa stipresnis kai tokie maisto produktai sendinami, brandinami, vytinami ar kepami. Umami taip pat sustiprėja suderinus kelis šį skonį turinčius maisto produktus.


Sintetiniai glutamatai (kaip antai E621) taip pat yra stipriai umami, tačiau turi kenksmingą šalutinį poveikį sveikatai. Mano virtuvėje tokie dalykai nepageidaujami, tad koncentruojuosi į natūraliai umami turinčius produktus:)
Taigi kokie tie umami gausūs produktai?

• sojos padažas, žuvies padažas, sojų pasta (miso)
• džiovinti jūrų dumbliai
• parmezanas
• ančiuviai, tunas, krevetės, kiaukutiniai
• mėsa (jautiena, kiauliena, vištiena)
• pomidorai
• grybai
• bulvės, morkos
• žalioji arbata

Nežinau, ar aiškiai čia paaiškinau, pati tikrai neiškart suvokiau kas gi tas umami:) Daugiau galite pasiskaityti čia ir čia. Darkart pakartosiu: umami skonis labai sustiprėja panaudojus kelis šį skonį turinčius ingredientus. O visa šita ilga ir rimta įžanga reikalinga pristatant kiaulienos išpjovos patiekalą. Jis toks visiškai paprastas, bet be galo skanus. Niekaip kitaip negaliu jo apibūdinti, kaip tik umami:

Varškės sūris su „Maggi Idea PAPYRUS®”

Šįkart viskas bus atvirkščiai - pirmiausia receptas, o paskui pasipasakojimai:) Lengva ir greita vakarienė:

Hamburgeriai pagal mane

Dienos lekia kaip pašėlusios, na tikrai. Keturias savaites sirgo visi mažieji Kiauniukai - nieko rimto, tik bjaurus kosulys be temperatūros ir net be slogos. Žinoma, smagu su jais leisti ištisą dieną, nuveikėm krūvą įdomiausių dalykų. Sužinojau, kad debesys labai dūžta ir reikia atsargiai su jais žaisti. O dažniausia mano frazė praeitą mėnesį tikriausia buvo "paleiskit katinėlį!" :) Katinėliui viskas gerai, auga ir bujoja. Ir vaikai jau beveik išmoko, kaip reikia jį paimti. Labai jau mylimas tas mūsų Findusas.
Dar ženkliai padidėjo per savaitę nubėgamų kilometrų skaičius - treniruojuosi:) Tai vakare akys anksti pradeda merktis. Vargšas mano tinklaraštis lieka kažkelintoj ten vietoj - apleistas, nerašomas. Bet nauji ir seni skaitytojai mane įkvepia, ypač pastaruoju metu. Tik dėl Jūsų, mielieji, šįvakar eisiu miegot vėliau:)
Šiemet labai smagiai atšventėm Moters dieną. Turim labai smagią draugų kompaniją su kuriais kartu vakarieniaujame kartą per mėnesį. Šįkart buvo mūsų eilė priimti svečius. Planavau kepti avies koją, bet Ponas Kiaunėnas išsiprašė hamburgerių (o ir kiti svečiai iš dviejų pasiūlytų  pasirinko Pono Kiaunėno variantą:) Buvo smagu, skanu, daug juoko ir daug tuščių lėkščių:)

Viskio degustacija tamsoje

Niekad nemaniau, kad rašysiu apie viskį:) Viskio nemėgstu ir taškas. Nepatinka man nei jo kvapas, nei skonis. Šiaip kai kurie stipresni gėrimai (tam tikrų rūšių brendis ir romas) man skanu, net negalėčiau pasakyti kas (vynas, alus, kokteiliai ar stiprieji gėrimai) man labiausia patinka - viskas priklauso nuo situacijos. Ir neskubėkite manyti, kad alkoholio vartoju dažnai ir daug:) Bet turiu savo nuomonę.
Visa ta įžanga todėl, kad prieš savaitę buvau pakviesta į viskio "Black Bottle" degustaciją tamsoje. Hm, viskis, pagalvojau. Bet degustacija tamsoje jau įdomiau or ir veiksmas vyko tik šį savaitgalį atsidarysiančiame naktiniame klube "MOJO Lounge". Tad nuėjau.

Skanusis varškės tinginys iš knygos "Sezoninė virtuvė"

Neturiu daug kulinarinių knygų. Nemėgstu verstų į lietuvių kalbą (nes labai jau dažnai pasitaiko vertimo klaidų), angliškas ar prancūziškas reikia siųstis ir tai nemažai kainuoja, o lietuvių autorių kulinarinės knygos dažniausiai man nelabai įdomios - tuos pačius receptus randu internete arba savo Larousse kulinarijos eciklopedijoje. Žinoma, yra išimčių: labai džiaugiuosi abiem VMG knygomis, dažnai jas vartau vien dėl gražių nuotraukų. O dabar turiu dar vieną mėgstamą knygą - Renatos Ničajienės "Sezoninė virtuvė"! Senai seku Renatos tinklaraštį, tad kai ji pakvietė į savo knygos pristatymą, labai apsidžiaugiau. Man vis dar be galo džiugu gauti pakvietimus į renginius vien dėlto, jog rašau maisto tinklaraštį. Jaučiuosi pamaloninta ir įvertinta:)
Iš knygos tikėjausi labai daug - man patinka pati sezoninės virtuvės idėja ir Renata visuomet turi įdomių, nematytų receptų (su išsamiomis ir teisingomis gaminimo instrukcijomis). Be to, patiekalus knygai fotografavo Eglė iš Žaidimų aikštelės, o jos nuotraukos mane labai žavi. Net bijojau pirmąkart atsiversti knygą - o ką, jei tai tie patys jau publikuoti internete receptai? Arba labai sudėtingi su neįmanomai prabangiais ingredientais? O ką, jei knyga ne tokia graži, o ką jei spauda prasta ir t.t. Labai jau dideli mano lūkesčiai buvo. Geriausia dalis ta, kad knyga netgi pranoko visa tai. Daugiau nesiplėsiu - pavartykite ir įvertintkite patys, pavyzdžiui Knygų mugėje (Leidyklos "Obuolys" stende). Aš tai dabar visiems dovanosiu šią knygą (mano draugai, galit neskubėt labai pirkti knugos - didelė tikimybė, kad per kitą šventę gausite nuo manęs super dovaną:). Dovanokite ir Jūs, garantuoju, kad labai kažką pradžiuginsit.
Vienas iš žiemiškų patiekalų iš knygos - varškės tinginys, psl.432. Panašų tinginį jau buvau aptikusi Renatos tinklaraštyje ir gaminusi anksčiau: