Italijos virtuvė ir makaronai

Kažkaip man vis atrodo, kad tik savaitėlei apleidau tinklaraštį. Ir tada Ponas Kiaunėnas pradeda mane gėdinti, kad paskutinis įrašas nutiko rugsėjo devintą... Ir nebeveikia pasiteisinimas, kad noriu reorganizuoti visą tinklaraštį ir nebėr motyvacijos čia rašyt. Ponas Kiaunėnas sakė, kad nėra reikalo reorganizuot neveikiančio reikalo:) Tad galiausiai taip susiderėjom - aš kiekvieną savaitę parašau bent du įrašus, o jis man paruošia naują tinklaraščio versiją. Tiesa, nebuvau gudri ir neišsireikalavau konkrečios datos, bet ką jau dabar:)
Tuo tarpu prigaminau krūvas skaniausių patiekalų, apsilankiau daugybėje renginių - net nežinau nuo ko čia pradėti pasakoti:)
O kuo gyvenate Jūs, mieli skaitytojai? Ką valgote, ką gaminate kasdien? Kurios šalies virtuvę labiausiai mėgstate? Kur semiatės įkvėpimo?
Jei mėgstate skaniai valgyti, bet nevisuomet žinote, kaip tai pasigaminti, turiu Jums puikių naujienų. Kulinarijos studija drauge su IFSE kulinarijos institutu nuo lapkričio 4 d. organizuoja išsamius Italijos virtuvės kursus. 15 sesijų po 3 valandas, nuo sūrių ir užkandžių iki picų ir tortų. Išsamiai ir profesionaliai.  Drąsiai taip rašau, nes dalyvavau vienoje bandomojoje sesijoje. Drauge su kitais maisto tinklaraštininkais kočiojome makaronų tešlą, tradiciniu būdu gaminome pesto bei kitus padažus ir daug daug diskutavome su šefu Gian Luca apie visiškai viską. Esu dalyvavusi daugelyje maisto gaminimo kursų ir galiu pasakyti, kad Luca yra vienas mano mėgstamiausių šefų-mokytojų (kitas yra Tomas Rimydis:) Jis ne tik turi didelį žinių ir praktikos bagažą, bet ir geba tai perteikti. Labai dažnai jis atsako į klausimus, kurių net nespėji užduoti. Ir dar pastebi visas smulkmenas - pvz., kad neteisingai laikau peilį pjaustydama. Iškart parodo kaip tą reikia daryti, patikrina, ar gerai išmokau ir dar papasakoja, kaip išsirinkti gerą peilį. Tad jei norite valgyti skaniai kaip italai - pirmyn į mokslus Kulinarijos studijoje:) Beje, galima lankyti tik kai kurias sesijas. Nors jei nueisite į visas ir dar išlaikysite egzaminą - gausite diplomą:)
Po tokios ilgos įžangos net išalkau:) Todėl siūlau pasigaminti naminių makaronų su pesto padažu:

4-6 asmenims
makaronams reikia:
2 kiaušinių
200g miltų (00 tipo)
žiupsnelio druskos

1. Visus ingredientus sumaišiau ir minkiau vis patempdama tešlą ir lenkdama ją per pusę. Po maždaug 10 minučių, kai tešla tapo vientisa ir nebeplyšo, syvyniojau ją į maistinę plėvelę ir palikau pasiilsėti pusvalandžiui.
2. Kol tešla ilsėjosi, pagaminau padažą. Tuomet ėmiau tešlos gabalą, plonai jį iškočiojau (oi kaip pirksiu makaronų gaminimo mašinėlę:), dukart perlenkiau ir supjausčiau 0,5cm pločio juostelėmis. Pagaminau fettuccine!
3. Sudėjau juos į pasūdytą verdantį vandenį ir viriau apie 3 minutes.  Geriausia paragauti, tuomet tikrai žinosite, ar makaronai jau išvirę.

padažui:

3 ryšulėlių šviežio baziliko

1 skiltelės česnako

nedidelės saujos pinijų

druskos, pipirų

alyvuogių aliejaus

saujos tarkuoto kietojo sūrio

1. Česnaką susmulkinau ir sutryniau grūstuvėje su trupučiu druskos.
2. Palaipsniui sudėjau nuskabytus baziliko lapelius ir viską sugrūdau.
3. Sudėjau riešutus ir vėl dirbau, kol jie susitrynė.
4. Įpyliau alyvuogių aliejaus tiek, kad padažas taptų skystos konsistencijos.
5. Sudėjau sūrį, įbėriau pipirų, viską gerai išmaišiau ir paragavau, ar netrūksta druskos. Jei padažas per tirštas, galima dar įpilti aliejaus.
6. Sumaišiau padažą su virtais fettuccine ir pasijutau bevakarieniaujanti Italijoje:)

Padažą gaminau tradiciniu būdu - akmeninėje grūstuvėje. Buvo smagu pabandyti jį daryti taip, kaip jis gaminamas nuo seno, bet ateity naudosiu blenderį:) Jis puikus pagalbininkas gaminant tokį padažą.

Gaminant makaronus, siūlau pasidaryti iškart didesnį kiekį. Dalį tešlos galima suvynioti į maistinę plėvelę ir palikti šaldytuve kitai dienais, pagamintus makaronus galima išdžiovinti ir pasilikti rytdienai, pagamintus koldūnus galima užšaldyti. Luca sakė, kad kai jis gamina makaronus, ima 1kg miltų ir 13 kiaušinių - tuomet tešla gaunasi elastingesnė ir lengviau minkosi.

Rekomenduoju apsilankyti atsinaujinusioje Kulinarijos studijoje ir sužinoti gerokai daugiau negu kaip gaminami makaronai:)
Nuotraukos oziunas.com

Naujos pradžios ir braškinis daikiris

Šiandien Mažiausiąjį Kiauniuką pirmąkart išvedžiau į darželį. Jei būčiau galėjus, būčiau sėdėjus saulės nušviestame, gėlių pilname savo balkone ir siurbčiojusi kokį mėgstamą kokteilį. Bet buvo 10 val. ryto, lijo lietus, buvo šalta ir mažylis darželyje teištvėrė tik pusvalandį. Tai užteko ir kavos:) Bet pasvajoti juk galima:)))
Jau ne kartą minėjau, kad be galo mėgstu braškes. Tad nedaugžodžiauju - štai Jums vienas mėgstamiausių mano kokteilių - braškinis daikiris (strawberry frozen daiquiri). Jo gamybai puikiai tinka ir šaldytos uogos:)

Moderni lietuviška virtuvė - braškiniai ledai su juodos duonos trupiniais

Kokia buvo Jūsų vasara? Mano buvo labai išprotėjusi, gerąja prasme:) Mažieji Kiauniukai vasarą neina į darželį, tad dienos buvo pilnos žaidimų, dikusijų, atradimų ir didesnių ar mažesnių kelionių. Daug gaminome, ragavome ir mokėmės. Mėgaujuosi šiuo laiku su vaikais, nors labai pavargstu ir daug ko nespėju. Jau supratau, kad mano tinklaraštis vasaromis visuomet atostogaus - rašymui tiesiog neužtenka laiko ir jėgų. Bet tai maža kaina už kasdienius atradimus ir džiaugsmus.
Šiuo metu mano vyresnieji labai susidomėję skoniais ir kvapais. Dažnai žaidžiame aklo ragavimo ir uostymo žaidimus (kuriuos, beje, jie parsinešė iš darželio). Vidurinis Kiauniukas stebėtinai gerai užuodžia ir skiria skonius. Žaidimas taip prigijo, kad dabar mažieji nori ragauti VISKĄ - grietinę, kurią dedame į sriubą, uogas, iš kurių kepame pyragus, netgi miltus. Mažiausias kartais tiesiog ateina prie šaldytuvo ir sako, kad nori "paragauti sviesto". Dar vaikams labai patinka, kai iš vieno produkto, pvz., braškių padarom labai skirtingus patiekalus.
Braškės yra mano mėgstamiausia uoga. Valgau jas šviežias kilogramais ir gaminu galybę skanėstų. Nemėgstu tik virtų braškių - nei kompotų, nei uogienių. Jei uogienė - tai tik žalios braškės, trintos su cukrumi. Vienintelė išimtis - padažai arba virtos braškės kaip viena sudedamoji patiekalo dalis, kaip šiame deserte.
Desertą išmokau Tomo Rimydžio "Modernios lietuviškos virtuvės" kurso metu.

Baravykų carpaccio

Naujausia mada pastarosiomis savaitėmis - fotografuoti šimtus savo surinktų baravykų. Man gražu ir suprantu grybų medžiotojų džiaugsmą. Bet pati grybauti nemėgstu. Galiu tai daryti dėl geros kompanijos, bet tik tiek:) Mėgstu grybus, mėgstu gaminti juos, man nėra problemos juos valyti, bet surinkti leidžiu kitiems:)
Tad čia mano baravykų nuotraukos versija:

Čempionų pusryčiai

Prieš dvi savaites nubėgau pirmąjį savo maratoną. Visus 42km 195m! Ruošiausi pusę metų ir dabar esu visaip kaip labai savim patenkinta. Ar buvo sunku? Tuoj viską papasakosiu, bet pirmiausia apie tingius savaitgalio pusryčius:

Umami kiaulienos išpjova

Patiekalo sėkmę nulemia tai, kaip sėkmingai pavyksta suderinti skonius. Nuo seno maistui apibūdinti buvo įvardijami keturi skoniai: saldus, sūrus, rūgštus ir kartus. Bet 1908 metais japonų mokslininkas Kikunae Ikeda pristatė umami, kaip atskirą pirminį skonį. Iš japonų kalbos išvertus pažodžiui tai reikštų "malonus pikantiškas skonis", "skoningas". Visuomenė tai laikė visišku prasimanymu, mokslininkai ilgai ginčijosi, bet šiandien umami priskiriamas prie penkių pagrindinių skonių.
Umami sukuria glutamatai, amino rūgštys natūraliai susidarančios maiste, kurias mes pajaučiame skonio receptoriais (skirtingi skonio receptoriai jautrūs skirtingoms maiste ir skysčiuose esančioms cheminėms medžiagoms). Dažniausiai umami siejamas su sojos padažu, rūkyta šonine ir kitais apdirbtais maisto produktais, bet jo galima rasti ir neapdirbtuose maisto produktuose. Umami tampa stipresnis kai tokie maisto produktai sendinami, brandinami, vytinami ar kepami. Umami taip pat sustiprėja suderinus kelis šį skonį turinčius maisto produktus.


Sintetiniai glutamatai (kaip antai E621) taip pat yra stipriai umami, tačiau turi kenksmingą šalutinį poveikį sveikatai. Mano virtuvėje tokie dalykai nepageidaujami, tad koncentruojuosi į natūraliai umami turinčius produktus:)
Taigi kokie tie umami gausūs produktai?

• sojos padažas, žuvies padažas, sojų pasta (miso)
• džiovinti jūrų dumbliai
• parmezanas
• ančiuviai, tunas, krevetės, kiaukutiniai
• mėsa (jautiena, kiauliena, vištiena)
• pomidorai
• grybai
• bulvės, morkos
• žalioji arbata

Nežinau, ar aiškiai čia paaiškinau, pati tikrai neiškart suvokiau kas gi tas umami:) Daugiau galite pasiskaityti čia ir čia. Darkart pakartosiu: umami skonis labai sustiprėja panaudojus kelis šį skonį turinčius ingredientus. O visa šita ilga ir rimta įžanga reikalinga pristatant kiaulienos išpjovos patiekalą. Jis toks visiškai paprastas, bet be galo skanus. Niekaip kitaip negaliu jo apibūdinti, kaip tik umami:

Varškės sūris su „Maggi Idea PAPYRUS®”

Šįkart viskas bus atvirkščiai - pirmiausia receptas, o paskui pasipasakojimai:) Lengva ir greita vakarienė:

Hamburgeriai pagal mane

Dienos lekia kaip pašėlusios, na tikrai. Keturias savaites sirgo visi mažieji Kiauniukai - nieko rimto, tik bjaurus kosulys be temperatūros ir net be slogos. Žinoma, smagu su jais leisti ištisą dieną, nuveikėm krūvą įdomiausių dalykų. Sužinojau, kad debesys labai dūžta ir reikia atsargiai su jais žaisti. O dažniausia mano frazė praeitą mėnesį tikriausia buvo "paleiskit katinėlį!" :) Katinėliui viskas gerai, auga ir bujoja. Ir vaikai jau beveik išmoko, kaip reikia jį paimti. Labai jau mylimas tas mūsų Findusas.
Dar ženkliai padidėjo per savaitę nubėgamų kilometrų skaičius - treniruojuosi:) Tai vakare akys anksti pradeda merktis. Vargšas mano tinklaraštis lieka kažkelintoj ten vietoj - apleistas, nerašomas. Bet nauji ir seni skaitytojai mane įkvepia, ypač pastaruoju metu. Tik dėl Jūsų, mielieji, šįvakar eisiu miegot vėliau:)
Šiemet labai smagiai atšventėm Moters dieną. Turim labai smagią draugų kompaniją su kuriais kartu vakarieniaujame kartą per mėnesį. Šįkart buvo mūsų eilė priimti svečius. Planavau kepti avies koją, bet Ponas Kiaunėnas išsiprašė hamburgerių (o ir kiti svečiai iš dviejų pasiūlytų  pasirinko Pono Kiaunėno variantą:) Buvo smagu, skanu, daug juoko ir daug tuščių lėkščių:)

Viskio degustacija tamsoje

Niekad nemaniau, kad rašysiu apie viskį:) Viskio nemėgstu ir taškas. Nepatinka man nei jo kvapas, nei skonis. Šiaip kai kurie stipresni gėrimai (tam tikrų rūšių brendis ir romas) man skanu, net negalėčiau pasakyti kas (vynas, alus, kokteiliai ar stiprieji gėrimai) man labiausia patinka - viskas priklauso nuo situacijos. Ir neskubėkite manyti, kad alkoholio vartoju dažnai ir daug:) Bet turiu savo nuomonę.
Visa ta įžanga todėl, kad prieš savaitę buvau pakviesta į viskio "Black Bottle" degustaciją tamsoje. Hm, viskis, pagalvojau. Bet degustacija tamsoje jau įdomiau or ir veiksmas vyko tik šį savaitgalį atsidarysiančiame naktiniame klube "MOJO Lounge". Tad nuėjau.

Skanusis varškės tinginys iš knygos "Sezoninė virtuvė"

Neturiu daug kulinarinių knygų. Nemėgstu verstų į lietuvių kalbą (nes labai jau dažnai pasitaiko vertimo klaidų), angliškas ar prancūziškas reikia siųstis ir tai nemažai kainuoja, o lietuvių autorių kulinarinės knygos dažniausiai man nelabai įdomios - tuos pačius receptus randu internete arba savo Larousse kulinarijos eciklopedijoje. Žinoma, yra išimčių: labai džiaugiuosi abiem VMG knygomis, dažnai jas vartau vien dėl gražių nuotraukų. O dabar turiu dar vieną mėgstamą knygą - Renatos Ničajienės "Sezoninė virtuvė"! Senai seku Renatos tinklaraštį, tad kai ji pakvietė į savo knygos pristatymą, labai apsidžiaugiau. Man vis dar be galo džiugu gauti pakvietimus į renginius vien dėlto, jog rašau maisto tinklaraštį. Jaučiuosi pamaloninta ir įvertinta:)
Iš knygos tikėjausi labai daug - man patinka pati sezoninės virtuvės idėja ir Renata visuomet turi įdomių, nematytų receptų (su išsamiomis ir teisingomis gaminimo instrukcijomis). Be to, patiekalus knygai fotografavo Eglė iš Žaidimų aikštelės, o jos nuotraukos mane labai žavi. Net bijojau pirmąkart atsiversti knygą - o ką, jei tai tie patys jau publikuoti internete receptai? Arba labai sudėtingi su neįmanomai prabangiais ingredientais? O ką, jei knyga ne tokia graži, o ką jei spauda prasta ir t.t. Labai jau dideli mano lūkesčiai buvo. Geriausia dalis ta, kad knyga netgi pranoko visa tai. Daugiau nesiplėsiu - pavartykite ir įvertintkite patys, pavyzdžiui Knygų mugėje (Leidyklos "Obuolys" stende). Aš tai dabar visiems dovanosiu šią knygą (mano draugai, galit neskubėt labai pirkti knugos - didelė tikimybė, kad per kitą šventę gausite nuo manęs super dovaną:). Dovanokite ir Jūs, garantuoju, kad labai kažką pradžiuginsit.
Vienas iš žiemiškų patiekalų iš knygos - varškės tinginys, psl.432. Panašų tinginį jau buvau aptikusi Renatos tinklaraštyje ir gaminusi anksčiau:

Pietūs vienam

Šiuo metu slidinėju Austrijos Alpėse. Smagu nenupasakojamai! Paskutinės savaitės prieš kelionę buvo tiesiog beprotiškos - darbų terminai, pasiruošimas, puolančios ligos ir pan. Gaminti, o ypač sau vienai nebuvo nei noro, nei jėgų. Va tada prisiminiau savo mėgstamiausią greitą patiekalą, kažkada sumeistrautą iš likučių rastų šaldytuve. Karštos salotos:

Nauji metai ir Kalėdų senelis slapukas

Nauji metai atėjo, bet niekas nepasikeitė - dienos bėga viena už kitą greičiau ir niekaip kalnų nenuverčiu. Bet stengiuosi iš paskutiniųjų!
Nuo praeitų metų liko keletas nepadarytų darbų ir nepapasakotų istorijų, pavyzdžiui apie Kalėdų Senelį slapuką. Čia toks linksmas maisto tinklaraštininkų nuotykis kurį kasmet organizuoja Viktorija iš Receptų medžio.
Šiemet dovanų gavau nuo Gintarės iš Gintarinės virtuvės. Visą krūvą dovanų visiems šeimos nariams: