Šį savaitgalį pagaliau padariau vieną darbą, kurį ruošiausi padaryti jau metų metus - nusipirkau mediatekos abonementą Prancūzų institute. Lankydavausi ten studijų metais, o paskui vis žadėjau, žadėjau, bet niekaip nebeužsukau. Panelė Kiaunytė jau antrą semestrą čia lanko prancūzų kalbos kursus, tad šį šeštadienį ją nuvedusi atlikau dar vieną iš "svarbių darbų sąrašo". Beje, jei nors truputį skaitote prancūziškai, nuoširdžiai rekomenduoju apsilankyti mediatekoje. Didelė knygų, žurnalų, CD, DVD pasiūla ir kambarys mažiesiems - būtinai vesiuosi ten savo Kiauniukus. Taigi, kol laukiau savo panelės Kiaunytės, pavarčiau keletą žurnalų. Ir tuomet į rankas man pakliuvo "Cuisine et Vins de France" 142 numeris (2011 metų lapkričio mėn.) Skaičiau jį visas 45 minutes kol laukiau ir dar parsinešiau namo. Numeryje 75 receptai, tai maždaug 60 iš jų noriu išbandyti:) Labai skanios nuotraukos, išsamūs aprašymai, nesudėtingi receptai ir ingredientai. Ir dar daug įdomių dalykų - pvz., kaip reiktų apibūdinti vyną - kokias savybes ir kokiais žodžiais. Na, jau susiradau kur ir kaip užsiprenumeruoti šitą žurnalą (galima, be abejo, skaityti ir mediatekoje) - vienu žodžiu laukite daug prancūziškos virtuvės receptų:) Pirmasis - kalakutienos pyragas, nes norėjau įtikti ponui Kiaunėnui, kuris tokius labai mėgsta. Beje, originaliame recepte naudojama vištiena, bet neturėjau kaimiškos vištienos, o didžiųjų paukštynų tiekiamos mėsos mes nevalgom:)
4 porcijoms prireikė:
600g kalakuto krūtinėlės
300g pievagrybių
500g sluoksniuotos tešlos
300ml riebios grietinėlės
50ml šerio
150ml vištienos sultinio
1 svogūno
1 skiltelės česnako
20g sviesto
kelių šaukštų aliejaus
1 kiaušinio trynio
druskos, pipirų
- Kalakuto krūtinėlę supjausčiau nedideliais kubeliais ir apie 5 minutes pakepiau ant aliejaus. Mėsa turi būti beveik iškepusi. Pagardinau druska ir pipirais, išdėliojau aštuoniuose keramikiniuose 9 cm skersmens indeliuose (ramekenuose).
- Pievagrybius nuploviau ir supjausčiau plonais griežinėliais. Svogūną ir česnaką smulkiai supjausčiau. Keptuvėje ištirpdžiau sviestą ir pakepiau pievagrybius, svogūnus ir česnaką apie penkias minutes. Įbėriau druskos ir pipirų, supyliau šerį ir kepiau apie tris minutes, kol alkoholis išgaravo. Tuomet supyliau sultinį ir grietinėlę, viską užvirinau ir ant mažos ugnies patroškinau apie 10 minučių, kol padažas šiek tiek sutirštėjo. Užpyliau padažu kalakuto gabaliukus indeliuose. Indeliai turi būti gerai pripildyti, paliekant tik maždaug puse centimetro iki viršaus. Leidau visam šitam reikalui atvėsti.
- Iš tešlos išpjoviau šiek tiek už indelius didesnius apskritimus (maždaug 10cm skersmens) ir užklojusi indelius gerai prispaudžiau kraštelius, kad jie priliptų prie indelio. Galima tešlos kraštelį padrėktinti, kad jis geriau liptų. Iš tešlos likučių išpjoviau papuošimus - širdeles. Tik kad labai mažai liko tos tešlos, tai ir papuošimų šįkart nedaug:) Kiaušinio trynį išmaišiau su šaukšteliu vandens ir aptepiau visas tešlos kepures. Tuomet sudėjau indelius į šaldytuvą maždaug valandai (recepte sakoma, kad reikia paruoštus pyragus- užkepėles palaikyti šaldytuve mažiausiai pusvalandį - tai ir yra šio recepto sėkmės paslaptis).
- Orkaitę įkaitinau iki 200°C. Pyragėlius kepiau 20 minučių, kol tešla gražiai apskrudo.
Tikrai nesudėtinga, nebrangu ir labai skanu. Nekalbant apie tai, kad pyragėliai atrodo tikrai įspūdingai - kaip tikriausias restorano patiekalas. Būtų gerai turėti šiek tiek didesnius keramikinius arba stiklinius indelius šiam reikalui, bet naudoju tai ką turiu. Vienas toks pyragėlis puikus karštas užkandis, na o du - jau soti vakarienė:) Degustavom su Pono Kiaunėno seserimi ir jos šeima - visiems labai patiko. Prisižadėjom juos pakviesti testuoti ir kitų mano naujo mėgstamiausio žurnalo patiekalų:) Beje, viską galima pasiruošti iš vakaro ir laikyti paruoštus (nekeptus) pyragėlius šaldytuve net parą. Skanaus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą