Kažkurį vakarą prisiminiau savo pažadą papasakoti daugiau apie patiekalus iš moliūgo. Ta proga paskaitinėjau įvairius maisto blogus bei tinklalapius. Ir labai netikėtai radau
moliūgų - tuno apkepą. Labai jau netikėta idėja man pasirodė ir keistas tuno - kumpio derinys. Ir dar moliūgas fone. Bet komentuotojai labai išgyrė, visi bandę receptą jį puikiai įvertino (va todėl reikia komentuoti receptus - tai labai padeda apsispręsti skaitantiems:). Nutariau pabandyti ir aš. Vėlgi, atsiprašau už nuotraukos kokybę, bet bijau, kad iki pavasario saulės situacija šiuo klausimu nelabai pagerės:)))
4 valgytojų vakarienei prireikė:
didelio gabalo moliūgo (tikriausiai 1-1,5 kg - kažkaip nepasvėriau)
1 dėžutė tuno savo sultyse (200g)
125g rūkyto kalakuto kumpelio (recepte siūloma naudoti kumpį arba net šaltai rūkytą šoninę)
100g pievagrybių
400ml pieno
40g sviesto
40g miltų
100g tarkuoto fermentinio sūrio
druskos, pipirų, muskato riešuto
- Moliūgą nulupau, supjausčiau kubeliais ir išviriau garuose. Galima ir vandenyje, bet tuomet leiskite gerai jam nusivarvėti.
- Paruošiau bešamelio padažą: ištirpdžiau sviestą, sudėjau miltus, pakepinau. Ant lėtos ugnies nuolat maišydama po truputį pyliau pieną. Supylus visą pieną padažą užvirinau ir nukėliau nuo ugnies. Pasūdžiau, įbėriau žiupsnelį muskato riešuto bei pipirų. Padažas turi būti gana tirštas.
- Orkaitę įkaitinau iki 200°C.
- Dubenyje šakute sumaigiau moliūgą ir sumaišiau su bešamelio padažu. Sudėjau smulkiai pjaustytą kumpį, nusunktą ir susmulkintą tuną bei plonais griežinėliais supjaustytus pievagrybius (jei naudotumėt šoninę, reiktų ją pakepinti prieš dedant į bendrą masę).
- Gautą masę sudėjau į stiklinį kepimo indą, paviršių dosniai pabarsčiau tarkuotu sūriu.
- Kepiau apie 20min., kol sūris išsilydė ir apskrudo.
Labai skanu! Jei nežinočiau ką valgau, tai tikriausiai ilgai tektų paspėliot:) Netikėtai tunas ir kumpis labai dera. Vienintelis dalykas - mano bešamelio padažas buvo nelabai tirštas, tai visas apkepas gavosi labai skystas, nepavyko gražiai įdėti:) Panelė Kiaunytė sakė: "čia ne apkepas, čia košė":) Bet labai mielai sukirto dideliausią porciją. Jis skanus ir toks skystas, tik tuomet jį reiktų kepti atskiruose indeliuose ir patiekti kiekvienam valgytojui atskirai. Arba kitąkart vietoj bešamelio naudosiu mornė padažą - kiaušinis visą masę turėtų sukietinti. Pradedu vis labiau ir labiau gerbti moliūgą - šiame apkepe jis tobulai papildo tuno bei kumpio skonį. Skanaus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą