Focaccia su alyvuogėmis pagal "Vapiano"

Tvarkiau savo visokius popierėlius ir radau nežinau kokio senumo "Žmonių" žurnalo išplėštą lapą su kitokiu focaccia receptu. Ten visas straipsnis apie aliejų, koks jis būna, kaip ruošiamas ir t.t. "Vapiano" šefas Tomas Pipiras pristato naują aliejaus rūšį ir pasakoja, kaip jie savo restorane kepa duoną. Žinoma, man irgi būtinai reikėjo pabandyti:) Rezultatas puikus:

Nemažam kepaliukui sunaudojau:
50g juodųjų alyvuogių (be kauliukų, žinoma)
50g žaliųjų alyvuogių (irgi be kauliukų:)
1 skiltelę česnako
1 šakelę šviežio rozmarino
7 šaukštų gero alyvuogių aliejaus (nuo jo kokybė labai priklauso duonos skonis)
5 g sausų mielių
140ml šilto vandens
100ml pieno
1,5 šaukštų cukraus
0,5 šaukštelį druskos
450g sijotų miltų
1 plaktą kiaušinį
žiupsnelį juodųjų pipirų

1. Alyvuoges, česnaką ir rozmarino lapelius sukapojau smulkiais gabaliukais. Čia man labai padėjo mylimas pagalbininkas TW mini kombainiukas, bet galima paprasčiausiai supjaustyti peiliu. Viską užpyliau šaukštu aliejaus, gerai išmaišiau ir palikau pastovėti pusvalandžiui.
2. Dubenėlyje sumaišiau šiltą vandenį, pieną, mieles ir cukrų ir pastačiau šiltai 15 min. kol mielės išputojo. Tada supyliau likusį aliejų ir druską, išmaišiau.
3. Į didelį dubenį sudėjau trečdalį sijotų miltų, supyliau mieles, pusę plakto kiaušinio, sudėjau pipirus ir paruoštą alyvuogių mišinį. Viską gerai išmaišiau silikonine mentele.
4. Supyliau likusius miltus ir išminkiau tešlą. Iš pradžių tešla piktybiškai lipo prie rankų, bet nepasidaviau ir atkakliai minkiau. Galiausiai (maždaug po 10 min.) tešla nustojo lipti prie rankų ir dubens sienelių, tapo elastinga. Dar paminkiau apie penkias minutes. Tada pastačiau tešlą šiltai pusvalandžiui.
5. Orkaitę įkaitinau iki 200°C.
6. Tešlą  perkėliau ant silikoninio padėkliuko ir pirštais ištampiau į ovalų maždaug 2-3 cm  storio kepaliuką. Paviršiuje pirštais pribadžiau duobučių. Kepiau 20 minučių, tada aptepiau paviršių likusia plakto kiaušinio puse ir pakepiau dar 5 minutes.

Labai skani duona! Tikrai skanesnė už mano anksčiau keptą focaccia. Na gal ne tai, kad skanesnė, bet kitokia. Pikantiška, maloniai jaučiasi česnako prieskonis (šiaip nelabai mėgstu šitą prieskonį, bet čia jis dera tobulai:) Galima valgyti ir šiltą, ir atvėsusią; galima pjaustyti ar tiesiog plėšyti gabalais. Skanu tiesiog viena ir labai tinka Pono Kiaunėno pusrytiniams sumuštiniams į darbą. Būtinai kepsiu dar! Kurią dieną gal dar primaišysiu saulėje džiovintų pomidorų. Būtinai išmėginkite ir daugiau nebenorėsite pirkti duonos:)