Greiti pietūs

Kartais nutinka tokie stebuklingai tingūs savaitgalio rytai, kuomet vyresnieji Kiauniukai ganosi pas senelius, Mažiausias miega o aš tingiai siurbčioju vėlyvą Pono Kiaunėno paruoštą kavą su pienu, naršau internete ir dar viena akim žiūriu televizorių. Neįtikėtina prabanga:) Šiandien netyčia užtaikiau ant Jamie Oliverio Patiekalų per 15 minučių. Ir jo garuose ruošta Dim Sum vištiena su garuose virtomis kokosinėmis bandelėmis mums pasirodė labai patrauklūs. Tad Ponas Kiaunėnas gavo sąrašiuką ir greitai subėgiojo į parduotuvę. Maisto ruošimas užtruko apie 40 min. - bet čia su visais daržovių plovimais ir pjaustymais. Tiesa, mūsų parduotuvėje nebuvo pirkti Hoisin padažo, tai į tas 40 minučių įėjo dar ir padažo ruošimas:) Surašau viską tokia tvarka, kokia dariau:

Labai labai šokoladiniai putėsiai (mousse)

Vis dar ieškau tobulų šokoladinių putėsių Ponui Kiaunėnui. Šis receptas mane sužavėjo paprastumu - jį galima pasigaminti iš dviejų ingredientų - šokolado ir vandens (3 dalys šokolado ir 2 dalys skysčio). Kad būtų skaniau, dalį vandens pakeičiau Cointreau - jis čia labai tiko. Man šis reikalas kiek per daug šokoladinis, bet žinau, kam jis tikrai patiktų:)

Vapiano maisto šventė

Savaitė vėl prasidėjo neįtikėtinai gražiai - pirmadienį restoranas "Vapiano" surengė vakarėlį blogeriams, pristatydamas restorano koncepciją ir maistą. Viso šito reikalo negaliu pavadinti niekaip kitaip nei maisto švente:) Buvo labai skanu ir labai gerai:)
Mus pasitiko vienas iš restorano steigėjų Tarvo Jaansoo. Kol mėgavomės taure prosecco ir užkandžiais, jis papasakojo apie restorano istoriją (Vapiano tinklas įkurtas prieš 10 metų), koncepciją ("fresh casual") ir išskirtinumą (šviežiai paruoštas maistas iš aukščiausios kokybės produktų bei galimybė pačiam koreguoti savo patiekalo skonį. Tai vyksta stebint kaip šefas gamina užsakytą patiekalą ir tariasi su jumis ko daugiau/ mažiau įdėti). Užkandžiai - brusketos, minipicos, sūriai, dešra, kumpis buvo labai gardūs ir greitai dingo alkanų blogerių pilvuose:) Pagalvojau, kad puiki lengva vakarienė, besiklausant įdomių faktų ir pastebėjimų. Bet linksmybės tuomet tik prasidėjo:) Virtuvės šefas Tomas pasiūlė į visus klausimus atsakyti virtuvėje gaminant maistą. Keturios laimingos savanorės blogerės gavo pilną virėjų aprangą ir keliavo į Vapiano virtuvę gaminti maisto! Aš tikriausiai pati pirma pakėliau ranką ir drauge su Viktorija ir Marija iš Receptų medžio bei Dalia iš 7 virtienių puoliau kuo skubiau rengtis:

Buvo juokinga kai žmonės galvojo, kad mes "tikros" virėjos ir vis prašė pagamint ką nors:)
Mano Ponas Kiaunėnas labao mėgsta čia valgyti Filetto di manzo, todėl tokius makaronus ir pasimokiau gaminti.
Keptuvėje įkaitinau aliejų ir apkepiau jautienos gabaliukus iš vienos, paskui iš kitos pusės. Apvertus gabaliukus, ant jų pabarsčiau šviežio rozmarino ir čili pipirų griežinėlių. Kai jautiena iškepė, išėmiau ją ant lėkštelės. Į likusį aliejų sudėjau pievagrybius, apkepiau. Po to įmečiau po saujelę tarkuotų morkų, smulkiai pjaustytos cukinijos, balzamike marinuotų ir keptų svogūnų bei svogūnų laiškų.

 Viską sumaišiau ir užpyliau baltu vynu, leidau jam šiek tiek nusigaruoti.

 Tuo tarpu šalia išvirė makaronai.

 Į vieną keptuvės kraštą sudėjau krūvą rukolos (garžgargstės) ir gražinau jautieną.

 Viską sumaišiau.

 Sudėjusi makaronus į lėkštę dar pabarsčiau juos tarkuotu parmezanu.

Labai puikus patiekalas!  Žinoma, man padėjo "tikras" virėjas, bet nuotraukose galite matyti mano rankas:) 

Dabar ir Jūs galite pasigaminti Fileto di manzo namuose:) Arba apsilankyti Vapiano:)))
Beje, fotografavo ir nuotraukomis maloniai pasidalino Beata iš Braškių su pipirais  (nuotraukos apie mane) ir Jurga iš Savaitgalio rendez-vous (nuotraukos apie maistą). 
Kitos merginos gamino makaronus su krevetėmis, su pesto padažu (labai geri!), carbonara, su česnaku ir aliejumi. Galiu pasakyti tik tiek, kad makaronai buvo vieni už kitus skanesni, o porcijos tikrai didelės, tai išragavusios visų pagamintų jau buvom tikrai gerai pavalgę. Bet tada ėjom gaminti picų! Jaučiausi kaip pasakoj:) Nes gavau pati iškočioti picos pagrindą. Na, sukti jo ore nebandžiau (nors šefas ir rodė, kaip tai daryti:), bet pavyko išsukti visai lygų pagrindą. Ir tuomet patuošiau Kaprizingąją picą:

Paskui jau pamečiau skaičių picų ir makaronų kuriuos ragavom. Labiau išsiskyrė pica su figom ir Parmos kumpiu bei medumi (labai rekomenduoju, kitąkart būtinai valgysiu) ir specialiai šefo Tomo paruošti aštrūs Bolonijos makaronai. Tokie labai teisingo aštrumo, kuomet dar skanu valgyti, bet tikrai aštru. Bet tų makaronų jau tik keli kasniai tilpo, buvau prisiragavusi makaronų ir picų. Man dar labai patiko tai, kad šefai gamindami daug pasakojo apie produktus, kas labiau tinka vienam ar kitam patiekalui arba kodėl pasirenkamas vienas o ne kitas produktas.
Tomas vis klausė, ko dar pageidautume paragauti, bet širdis jau nieko nebegeidė:) Ir kai jau atrodė, kad nė gabalėlis maisto nebetilps, mus suviliojo desertai. Jų jau nebegaminome (jie ilgai ruošiami), o tik valgėme. Man, labai išrankiai desertų valgytojai, Vapiano turi labai teisingą desertų pasirinkimą. Čia galima rasti ir Creme Brulee, ir Crema di Fragola. Aš savo puikų vakarą baigiau Cherry Berry Trifle (toks uogų, jogurtinio kremo ir sausainių derinys), gaiviu ir labai skaniu. Apragavau dar kitus kaimynių pasirinktus desertus ir jie visi buvo puikūs. Sakau Jums, tikrai jaučiausi maisto pasakoj.
Mes Vapiano vis apsilankom karts nuo karto nes jie turi žaidimų erdvę vaikams ir galimybę pasirinkti mažyliams tinkamą maistą (makaronus su tokiu padažu, kuris jiems tiktų). Po šio vakarėlio galiu pasakyti kad eisim ten jau visai greitai kada nors ir labai rekomenduoju visiems:)

Sekmadienio rankdarbiai: veltinio karūnos ir tinklaraštininkų žaidimai

Turėjau du dirbtinio veltinio gabalus - pirkau kažkada vienam užmanymui, kurio taip ir neįgyvendinau. Tuo geriau, pradžiuginau savo mažuosius Kiauniukus:

Savaitgalio pusryčiai - kiaušiniai duonos ir šoninės krepšelyje

Šįryt palepinau savo šeimyną kiek kitokia kiaušiniene:

Vienai porcijai reikia:
2  riekelių duonos
2 griežinėliai šalto rūlymo šoninės
2 kiaušiniai
druskos, pipirų
keksiukų formos kepimui

1. Šoninę paskrudinau keptuvėje.
2. Duoną pakočiojau kočėlu iki 3 mm storio ir išpjoviau didelius apskritimus. Kiekvieną apskritimą perpjoviau per pusę ir išklojau jais didelių keksiukų formos šonus. Įguldžiau skrudintos šoninės griežinėlį taip, kad susiformuotų krepšelis.
3. Įmušiau kiaušinį, pabarsčiau jį druska ir pipirais. Kepiau 180 laipsnių temperatūroje apie 20 minučių.

Labai skanu ir gražu:) Seniau kepdavau tokius kiaušinius tik šoninėje (tupperware receptas), o duonos krepšelių idėją pamačiau kažkuriame Martha Stewart recepte.

O tai ką blogeris iš tikrųjų valgo?

Žinot, žmonės būna neįtikėtinai kūrybingi. Prisigalvoja visokiausių dalykų, nuo kurių tikrai linksmiau ir įdomiau gyventi. Pavyzdžiui, maisto tinklaraštininkai susigalvojo projektą "Languota prijuostė". Šį mėnesį prijuostę ryši Inga, ji ir paskelbė temą "O ką blogeris iš tikrųjų valgo?"
Iš mano tinklaraščio atrodytų, kad labai mėgstu saldumynus, nors yra visiškai priešingai - man skaniausias tortas - mėsa:))) Labai mėgstu gaminti desertus, bet valgau juos retai. Kai prašau Pono Kiaunėno parnešti iš parduotuvės ką nors skanaus, tai galvoju apie rūkytą skumbrę, vytintą dešrą ar šaltai rūkytą šoninę. Na gerai, kartais ir man nutinka cukraus krizės, tada valgau Rafaelo (neribotais kiekiais) arba mažutį gabalėlį labai juodo šokolado (85 proc.). O kasdieninį valgiaraštį labiausiai įtakoja vaikai. Jie dar mažučiai (1, 3 ir beveik 5 metai), tai stengiuosi, kad maitintumėmės kuo sveikiau. Košės, sriubos ir troškiniai yra pagrindinis mūsų maistas. Stengiuosi naudoti sezonines šviežias ir savo pačios konservuotas arba šaldytas daržoves. Noriu, kad vaikai pažintų ir priprastų prie kuo įvairesnių skonių, tad naudoju daug žolelių ir prieskonių (tik druskos stengiuosi naudoti kuo mažiau). Niekuomet nenaudoju sultinių kubelių o verdu juos pati (taip taip, po 4 valandas). Valgom daug įvairių ankštinių ir grūdinių produktų ir labai laukiam vasaros, kuomet mano tėvai priaugina įvairiausių šviežių daržovių. Man patinka, kai maistas kuo mažiau čiupinėtas ir apdorotas - jokių ten išvirti, sumalti, pakepinti, įdaryti ir apskrudinti (žemaičių blynams darau išimtį). Va kaip gražiai skamba! Čia ta dalis, kuria didžiuojuosi:)
Kai vaikai nueina miegoti, prasideda kitokio maisto metas:) Ponas Kiaunėnas dažniausiai susilaiko, bet aš tai negaliu užmigt, jei esu alkana. Mano mėgstamiausias naktipiečių patiekalas - karšti sumuštiniai. Duona su moliūgų ir saulėgrąžų sėklomis, kurios kepant paskrunda. Daug išsilydžiusio ementalio sūrio - tiek, kad prakandus tekėtų. Majonezas ir pomidorų padažas. Idealiu atveju - virta vištos krūtinėlė, bet tinka ir koks rūkyta kumpelis. Net dabar rašant burna pilna seilių... Dar tinka įvairiais būdais keptos bulvės arba kiaušininienės su viskuo, kas yra šaldytuve. Dar labai mėgstu visiškai nesveikas ir nemaistingas krabų lazdeles - retai jas valgom, bet man kartais jų žiauriai norisi. Ir būtinai su majonezo-pomidorų padažo marmalu.
Kartais organizmas susiprotėja ir vakaroju su jogurtu ir miusliais arba vaisiais. Tik kad labai jau skurdus vaisių pasirinkimas žiemą:)
Savaitgaliais gaminu sudėtingesnius ir prabangesnius patiekalus (kokie nors kepti paukščiai, triušis su garstyčiom ar aluje, kepsniai ir pan.). Tik į tinklaraštį papuola labai maža dalis mano gaminamų patiekalų - paprastai nespėju jų nufotografuoti:) Juk kai kuriuos valgytojus dar reikia maitinti:)
Ir pabaigai vienas kasdieninis mėgstamas šeimos patiekalas - bulguro (skaldytų kviečių) plovas su jautiena. Gamindama kasdien mieliau renkuosi receptus, kuriuos galima pagaminti viename puode (kad mažiau reiktų plauti) ir kurių gaminimas neužtrunka ilgai. Toks ir yra šis plovas:)

Šokoladinių blynelių ir šokoladinių putėsių su prieskoniais tortas

Kažkaip šiemet vaikai vis serga ir serga, žiema dėl to atrodo nesibaigianti. Na tai pagalvojau, kad šiandien, per Užgavėnes, reikia rimtai pasiruošti ir galiausiai išvaryti tą Žiemą iš kiemo:) Prisikvietėm būrį draugų, prikepiau blynų iš pasukų ir čirvinių blynų su varške, o desertui - dar daugiau blynų:) Šokoladinių blynelių ir šokoladinių putėsių su prieskoniais tortas - ilgas ir gremėždiškas pavadinimas, toli gražu neatspindintis visos šio patiekalo magijos. Turiu iškart perspėti, kad tortas labai šokoladinis ir daug jo nesuvalgysi. Na, bent jau aš nesuvalgiau. Bet tas gabalėlis tikrai buvo stebuklingas - juodas (mano mėgstamiausias!) šokoladas, perispynęs su imbiero, kardamono, cinamono, kalendros skoniais, kvepiantis romu. Grietinėlė sušvelnina šokolado intensyvumą ir labai dera su šokoladiniais putėsiais. Dėl skonių intensyvumo desertas turėtų būti pažymėtas ženklu "S" (vaikai nuvalgė tik grietinėlę:)

Persikinis varškės tortas

Dar prieš Kalėdas pasižadėjau Panelės Kiaunytės darželio draugų mamoms papasakoti kaip kepti šį tortą. Gėda pelėda man, kad laiku neištesėjau pažado. Nevardinsiu pasiteisinimų (nors turiu gan rimtų:) o skubu pasitaisyti. Kalėdoms vaikams iškepiau tikrų tikriausią Senį Besmegenį:

Želė pyragaičiai (Finger jello)

Na nesugalvojau kaip čia tiksliau šitą skanumyną pavadinti, bet vaikams jis absoliutus gėris:) Želė, bet tokia gerokai kietesnė - ją supjausčius kvadratėliais ji gerai laiko formą netgi palikta kambario temperatūroje. Gabaliukus patogu paimti į rankytę ir valgyti kaip pyragėlius, be to jie nė kiek netrupa:) Mažiesiems Kiauniukams taip patinka, kad net į darželį trečiojo gimtadienio proga Mažasis Kiauniukas nešėsi tokį želė, o ne tortą. Ir Leliukas Kiauniukas savo pirmąją žvakutę pūtė ant tokio želė gabaliuko. Pateiksiu dvi versijas - pirma skani ir sveika, antra - skani ir greita:)))