Dideliam indui (na maždaug 25 x 25cm dydžio) reikia:
Raudonam sluoksniui:
800g šaldytų vyšnių
150-200g cukraus
40g želatinos*
Baltam sluoksniui
1l pieno
200g cukraus
1 vanilės ankšties
40g želatinos*
- Pradėjau nuo balto sluoksnio. Vanilės ankštį perpjoviau išilgai, išgramdžiau sėklytes ir kartu su ankštimi sudėjau jas pieną. Supyliau cukrų ir pakaitinau ant lėtos ugnies iki virimo. Kai pienas užvirė, nukėliau, supyliau želatiną ir maišiau kol ši ištirpo.
- Raudonam sluoksniui vyšnias su cukrumi (150g, vėliau ragausim ar reikia daugiau) ir maždaug 0,5l vandens užvirinau ir paviriau penkias minutes. Vyšnias perkošiau gerai jas išspausdama ir vėliau suvalgiau su jogurtu:) O skystį supyliau į matavimo indą ir pripyliau virinto vandens tiek, kad iš viso gautųsi 1 litras skysčio. Sudėjau želatiną ir gerai išmaišiau kol ši visiškai ištirpo. Man patinka vyšnių rūgštelė, tai aš dedu mažiau cukraus. Bet būtinai paragaukite ir dėkite tiek, kad Jums būtų skanu.
- Kai abu sluoksniai atvėso iki kambario temperatūros, pradėjau sluoksniuoti savo šedevrą:) įpyliau porą samčių raudono skysčio į indą ir padėjau į šaldytuvą. Kai sluoksnelis sustingo, užpyliau porą samčių balto skysčio ir vėl padėjau į šaldytuvą. Ir taip toliau, kol supyliau visą skystį. Kadangi daug želatinos, skystis gana greit stingsta ne tik šaldytuve. Jei skystis dubenyje pradeda stingti, reikia jį uždėti ant puodo su ką tik užvirusiu vandeniu ir pamaišyti, kol masė suskystės.
*Želatinos kiekis priklauso nuo jos stiprumo, žiūrėkite gamintojo instrukcijas. Želatinos reikia dvigubai daugiau nei gamintojas nurodo vienam litrui skysčio. Dar vienas svarbus momentėlis - aš naudoju smulkią želatiną, kurios nereikia brinkinti šaltame vandenyje. Bet tikrai galima naudoti ir įprastą želatiną, nepamirškit pamirkyti jos nedideliame šalto vandens kiekyje.
Dabar tai mėgstamiausias mano vaikų skanumynas. O man ramu, kad jis neriebus ir sveikas užkandis. Mano mažasis trimetis Kiauniukas labai juokingai taria kai kuriuos žodžius. Tai šitą reikalą jis vadina "žieve":) O panelė Kiaunytė būdama jaunesnė sakydavo "eželė":))) Kaip bepavadintum, labai skanu. Taip, tie pilstymai užima šiek tiek laiko, bet tai galima daryti lygegrečiai su kitais darbais arba žiūrint televizorių vakare. Sluoksnių plonumas ir skaičius priklauso tik nuo šeimininkės kantrybės.
Beje, nuo sekmadienio pas mus namuose nebėr leliukų - Mažyliui Kiauniukui suėjo metukai.
Pirmąkart tokio želė idėją užmačiau The Pioneer Women Cooks. Ir vieną vakarą padariau tokį greitesnį variantą su želė iš pokelių ir kondensuotu pienu. Man vyšnių-pieno variantas milijoną kartų skaniau (skonio derinį nužiūrėjau iš Elžbietos blogo), bet vaikams tai kažkaip vienodai gerai ir skaniai abu desertai. Aš pati ketinu daryti tik uogų - pieno želė ateityje, nes nemėgstu pokelių želė (ir dėl skonio, ir dėl visų nenatūralių dalykų ten pridėtų) ir man kondensuoto pieno sluoksneliai per saldūs. Žinoma, su pokelių želė galima išgauti daugiau gražių spalvų. Rinktis Jums:)
2 pokeliai vyšnių želė1 pokelis kivi želė
50g želatinos*
1 indelis saldaus kondensuoto pieno
- Raudonam sluoksniui sumaišiau 2 pokelių vyšninio želė miltelius su 20 gramų želatinos. Viską užpyliau 1 litru verdančiu vandens ir gerai išmaišiau, kol želatina visiškai ištirpo.
- Žaliam sluoksniui sumaišiau 1 pokelį kivių žele su 10g želatinos ir užpyliau 0,5 l verdančio vandens. Išmaišiau.
- Baltam sluoksniui 20g želatinos išmaišiau 0,5 l verdančio vandens. Sumašiau su kondensuotu pienu. Voilà!
- Toliau viską sluoksniavau taip, kaip aprašyta pirmame variante. Čia buvo daugiau raudono sluoksnio, nes taip jau išėjo:)
Skanaus!
Atrodo žiauriai skaniai, neatsisakyčiau ir aš gabaliuko :) Mano vyresnysis sūnus, nors jau suaugęs, bet nuo vaikystės labai mėgsta žele. Net ir dabar, močiutės lepinamas, sušveičia didžiausią dubenį vienu prisėdimu. Tiesiog, be nieko :)
AtsakytiPanaikintiO su šitais grožiais reikia truputėlį neužsimiršti, kol pagamini :)
Sveikinimai žaviam Kiauniukui! Laikas greit bėga..
Aušra, ačiū:)
PanaikintiAš pati labai mėgstu tą tokią paprastą, minkštą želė, darau ją iš uogų, su uogomis, kartais pasluoksniuoju su varške. Bet šita kieta visai kitaip valgosi, o vaikams dar gi labai svarbu vaizdas - tai šitie zebriuko pyragėliai jiems labai tinka:)
nesupykite, kad lendu. taip, riebalų nėra, bet užtat kieeek cukraus, o tai dar blogiau sveikatos ir vaikučių atžvilgiu. gal, sakau, kokias saldesnes uogas rinkstis tokiam desertui?
AtsakytiPanaikintiNėra čia ko pykti:))) Taip, cukrus nėra gerai, ribojame jį. Šito želė jie gauna vieną gabliuką, tad jame cukraus vistiek mažiau nei kokio nors karamelinio torto ar šokoladinio batonėlio gabale. Kadangi vaikai negauna kitokių saldumynų, tai nemanau, kad čia labai jau baisu. Vasarą rinksiuos saldesnes uogas, dabar darau su tuo, ką turiu:)
PanaikintiO dar dėl saldžių/riebių desertų - man atrodo geriau paskanauti nedidelį gabaliuką "nesveiko" deserto (na pvz., vienas ekleras su sviestiniu kremu arba nedidelė panna cotta iš riebios greitinėlės) nei nematuojami kiekiai liesesnių ar pagamintų su mažiau cukraus alternatyvų. Geriau skaniau, bet mažiau:)
nu ir griozis!!! :)
AtsakytiPanaikintiAčiū:)
Panaikintitai grazumelis,labai megstu zele,ojeee,sveciu su vaikuciais savaitgali turesiu,tai butinai pasidarysiu,tik noriu paklaust,o vysniu skonio zele dviems pakeliams uzpilt,kiek naudojot vandens?ir pasakykit su kuo taip graziai supjaustet?is anksto dekoju:)
AtsakytiPanaikintiAaaa, neapsižiūrėjau, kad neįrašiau vandens kiekio - reikia 1 litro dviems pokeliams. Pjausčiau paprasčiausiu peiliu. Panašiuose receptuose siūlo stiklinį indą patept aliejum, kad būtų lengviau išimti, bet man lengvai išsiima ir be tepimo. Kampinis pirmas gabaliukas kartais ne visai gražiai išsiima, bet kiti - be problemų.
Panaikinticia vel ta, kur del cukraus pergyveno :) dziugu, kad suprantat ir normaliai reaguojat ir zinot cukraus pavoju, nes dauguma zmoniu, net neisivaizduoja. skaniu jums desertu :) ir 100 karmos tasku uz normalu poziuri :))))))))))
AtsakytiPanaikinti:) Aš pati galėčiau gyventi be desertų (na bet lašinių, keptos vištos ir keptų sumuštinių būtų tikrai sunku nebevalgyt:) O va Ponas Kiaunėnas ir didieji Kiauniukai yra tikri smaližiai:) Vaikai, valgydami mėgiamą skanumyną net užsimerkia iš pasitenkinimo ir žarsto komplimentus apie tai, kaip skanu. Negaliu gi visiškai atimti tokio malonumo iš vaikų. Bet aiškinam, kad saldumynai negerai pilveliui ir dantukams (mano 3-4 metų Kiauniukams kol kas pakanka tokio paaiškinimo:) Ir kad reikia skaičiuoti, kiek saldžių dalykų per dieną suvalgom. Tai su tuo skaičiavimu sunkiai kartais būna - išmiegojus pietus jiems kartais atrodo, kad jau kita diena:)
PanaikintiStengiamės, nors reiktų tiksliau pasidomėti apie saugų cukraus kiekį maiste - tik kad vis laiko pritrūksta:)
Tikrai puiki idėja vaikams, o jau kiauniukai kokie fainuoliukai :)
AtsakytiPanaikintiAčiū, Renata:)
PanaikintiKaip grazu tokia spalvota ir be to 'tikra' zele :)
AtsakytiPanaikintiAčiū, Medėja:) Man "tikra" želė irgi labiau patinka
Panaikinti