Hamburgeriai pagal mane

Dienos lekia kaip pašėlusios, na tikrai. Keturias savaites sirgo visi mažieji Kiauniukai - nieko rimto, tik bjaurus kosulys be temperatūros ir net be slogos. Žinoma, smagu su jais leisti ištisą dieną, nuveikėm krūvą įdomiausių dalykų. Sužinojau, kad debesys labai dūžta ir reikia atsargiai su jais žaisti. O dažniausia mano frazė praeitą mėnesį tikriausia buvo "paleiskit katinėlį!" :) Katinėliui viskas gerai, auga ir bujoja. Ir vaikai jau beveik išmoko, kaip reikia jį paimti. Labai jau mylimas tas mūsų Findusas.
Dar ženkliai padidėjo per savaitę nubėgamų kilometrų skaičius - treniruojuosi:) Tai vakare akys anksti pradeda merktis. Vargšas mano tinklaraštis lieka kažkelintoj ten vietoj - apleistas, nerašomas. Bet nauji ir seni skaitytojai mane įkvepia, ypač pastaruoju metu. Tik dėl Jūsų, mielieji, šįvakar eisiu miegot vėliau:)
Šiemet labai smagiai atšventėm Moters dieną. Turim labai smagią draugų kompaniją su kuriais kartu vakarieniaujame kartą per mėnesį. Šįkart buvo mūsų eilė priimti svečius. Planavau kepti avies koją, bet Ponas Kiaunėnas išsiprašė hamburgerių (o ir kiti svečiai iš dviejų pasiūlytų  pasirinko Pono Kiaunėno variantą:) Buvo smagu, skanu, daug juoko ir daug tuščių lėkščių:)

Viskio degustacija tamsoje

Niekad nemaniau, kad rašysiu apie viskį:) Viskio nemėgstu ir taškas. Nepatinka man nei jo kvapas, nei skonis. Šiaip kai kurie stipresni gėrimai (tam tikrų rūšių brendis ir romas) man skanu, net negalėčiau pasakyti kas (vynas, alus, kokteiliai ar stiprieji gėrimai) man labiausia patinka - viskas priklauso nuo situacijos. Ir neskubėkite manyti, kad alkoholio vartoju dažnai ir daug:) Bet turiu savo nuomonę.
Visa ta įžanga todėl, kad prieš savaitę buvau pakviesta į viskio "Black Bottle" degustaciją tamsoje. Hm, viskis, pagalvojau. Bet degustacija tamsoje jau įdomiau or ir veiksmas vyko tik šį savaitgalį atsidarysiančiame naktiniame klube "MOJO Lounge". Tad nuėjau.

Skanusis varškės tinginys iš knygos "Sezoninė virtuvė"

Neturiu daug kulinarinių knygų. Nemėgstu verstų į lietuvių kalbą (nes labai jau dažnai pasitaiko vertimo klaidų), angliškas ar prancūziškas reikia siųstis ir tai nemažai kainuoja, o lietuvių autorių kulinarinės knygos dažniausiai man nelabai įdomios - tuos pačius receptus randu internete arba savo Larousse kulinarijos eciklopedijoje. Žinoma, yra išimčių: labai džiaugiuosi abiem VMG knygomis, dažnai jas vartau vien dėl gražių nuotraukų. O dabar turiu dar vieną mėgstamą knygą - Renatos Ničajienės "Sezoninė virtuvė"! Senai seku Renatos tinklaraštį, tad kai ji pakvietė į savo knygos pristatymą, labai apsidžiaugiau. Man vis dar be galo džiugu gauti pakvietimus į renginius vien dėlto, jog rašau maisto tinklaraštį. Jaučiuosi pamaloninta ir įvertinta:)
Iš knygos tikėjausi labai daug - man patinka pati sezoninės virtuvės idėja ir Renata visuomet turi įdomių, nematytų receptų (su išsamiomis ir teisingomis gaminimo instrukcijomis). Be to, patiekalus knygai fotografavo Eglė iš Žaidimų aikštelės, o jos nuotraukos mane labai žavi. Net bijojau pirmąkart atsiversti knygą - o ką, jei tai tie patys jau publikuoti internete receptai? Arba labai sudėtingi su neįmanomai prabangiais ingredientais? O ką, jei knyga ne tokia graži, o ką jei spauda prasta ir t.t. Labai jau dideli mano lūkesčiai buvo. Geriausia dalis ta, kad knyga netgi pranoko visa tai. Daugiau nesiplėsiu - pavartykite ir įvertintkite patys, pavyzdžiui Knygų mugėje (Leidyklos "Obuolys" stende). Aš tai dabar visiems dovanosiu šią knygą (mano draugai, galit neskubėt labai pirkti knugos - didelė tikimybė, kad per kitą šventę gausite nuo manęs super dovaną:). Dovanokite ir Jūs, garantuoju, kad labai kažką pradžiuginsit.
Vienas iš žiemiškų patiekalų iš knygos - varškės tinginys, psl.432. Panašų tinginį jau buvau aptikusi Renatos tinklaraštyje ir gaminusi anksčiau:

Pietūs vienam

Šiuo metu slidinėju Austrijos Alpėse. Smagu nenupasakojamai! Paskutinės savaitės prieš kelionę buvo tiesiog beprotiškos - darbų terminai, pasiruošimas, puolančios ligos ir pan. Gaminti, o ypač sau vienai nebuvo nei noro, nei jėgų. Va tada prisiminiau savo mėgstamiausią greitą patiekalą, kažkada sumeistrautą iš likučių rastų šaldytuve. Karštos salotos:

Nauji metai ir Kalėdų senelis slapukas

Nauji metai atėjo, bet niekas nepasikeitė - dienos bėga viena už kitą greičiau ir niekaip kalnų nenuverčiu. Bet stengiuosi iš paskutiniųjų!
Nuo praeitų metų liko keletas nepadarytų darbų ir nepapasakotų istorijų, pavyzdžiui apie Kalėdų Senelį slapuką. Čia toks linksmas maisto tinklaraštininkų nuotykis kurį kasmet organizuoja Viktorija iš Receptų medžio.
Šiemet dovanų gavau nuo Gintarės iš Gintarinės virtuvės. Visą krūvą dovanų visiems šeimos nariams:

Tortas draugams, draugų diena ir kavos draugas

Sveikinu visus draugus su tarptautine draugų diena:) Turiu gausią krūvą mylimų draugų. Sakoma, kad reikia kažkiek ten druskos suvalgyt su žmogum, kol jį išties pažįsti. Tai mano žmonių pažinimą tikriausia lengviau būtų išmatuoti pagal kartu išgertos kavos ir suvartoto šokolado kiekį:)
Kalbant apie kavą ir draugus - neseniai atradau Kavos draugą. Jau senokai nebeperkam kavos parduotuvėse, o užsakinėjame šviežiai skrudintą ir šviežiai maltą (nes vis dar neturiu kavos malūnėlio...) kavą internetu (yra net kelios tokios specializuotos internetinės parduotuvės). Nedrįsčiau pasivadinti kavos gurmane, nes dar labai mažai išmanau apie kavą. Bet labai tiksliai žinau kokią kavą mėgstu: vidutiniškai stiprią, nerūgščią ir mažai karčią. Labiausiai patinka latte su karšto pieno puta, bet tinka ir puodelyje plikyta kava su šaltu pienu, ypač kai keliauju ir negaliu pasiimti savo kavos aparato. Tokiai puodelyje plikytai kavai rekomenduoju kavą Brasil atitinka visus mano skonio reikalavimus. Beje, Kavos draugas savo puslapyje turi labai gerų patarimų, kaip išsirinkti Jums labiausiai tinkantį kavos aparatą (kai jau užsinorėsite latte, capuccino ar espresso:)
O prie kavos siūlau išsikepti labai šokoladinį tortą su šokoladiniu kremu, kurį vieną dieną kepiau draugams:

Lašiša ryšulėlyje su brokolių kuskusu

Na štai, po penkerių metų pertraukos pradėjau dirbti. Dar neketinau, nes mano Kiauniukai dar tokie maži, bet pasitaikė labai puiki proga - galiu dirbti iš namų ir darbas susijęs su rašymu (man labai patinka rašyti, jei ką:) Negalėjau atsisakyti! Bet dabar, kol dar neįsivažiavau, sunku rasti laiko viskam, kai kurie mano pomėgiai nukenčia. Tikiuosi, kad laikinai:)
Grįžtant prie reikalo - turiu krūvelę neaprašytų receptų. Vienas labai puikus - apie lašišą, cukinijas, brokolius ir kuskusą - vien tik geri dalykai. Lašišą ruošiau en papillote - t.y. su visokiais priedais suvyniotą į kepimo popieriaus ryšulėlius.