Profitroliai (plikyti pyragaičiai) su šokolado padažu

Truputis tylos eteryje:) Kažkokia nerašymo savaitė pasitaikė. Mažieji Kiauniukai tvarkingai vaikšto į darželį, tai aš turiu laiko sau - poilsiui, pagulinėjimams, patingėjimams, skaitymui ir mezgimui. Tai sąžiningai tai ir darau pastaruoju metu:) Maisto gaminu mažiau - šeimyna namie valgo tik vakarais, bet nenustoju jų lepinti. Dar viena blogo nerašymo priežastis - ta rudeniška pilka šviesa - ir tos šviesos tik kelios valandos. Tai maisto nuotraukos labai jau neįspūdingos gaunasi - pažaliavusi svogūnų sriuba, pilki pyragėliai su sūriu ir pan. Na tai atrinkau bent jau pakenčiamas, mano manymu, nuotraukas ir pradžiuginsiu jus keliais receptais. O kitus patiekalus teks pakartoti kai saulė labiau džiugins:)
Profitrolius - plikytus pyragaičius - gamindavau ir anksčiau, su įvairiais įdarais, pvz. plakta grietinėle su imbieru. O kai praeitą vasarą atostogavome Anglijoje, atradom, kad jų mėgstamiausias desertas - profitroliai su plaktos grietinėlės įdaru ir šokoladiniu padažu. Ponui Kiaunėnui toks derinys labai patiko, tad vieną vakarą jį pradžiuginau:

Moliūginiai meduoliai

Vis dar turiu daug moliūgo ir tai labai gerai - iš jo galima paruošti labai skanių dalykų. Pavyzdžiui meduolius su labai skaniu glajumi:

Makaronų, grybų ir cukinijos apkepas

Kuomet daug gamini, neišvengiamai lieka maisto likučių. Dažniausiai jų nepakanka visai šeimos vakarienei ir taip prisikaupia po nedaug visokių skanių dalykų. Labai nemėgstu išmesti maisto, tad šioje situacijoje mane gelbsti du dalykai: sandarios Tupperware dėžutės (jose maistas ilgiau išlieka šviežias ir neužkvipdo viso šaldytuvo) ir receptai, kurie leidžia sunaudoti visokius likučius. Dažniausiai tokiu atveju gaminu sriubas arba apkepus. Šįkart paruošiau labai skanų apkepą (prancūzai tokius vadina gratin). Proporcijos čia visiškai nesvarbios, svarbu pats principas - likučiai + kiaušinių, sūrio ir pieno arba padažo plakinys. Įdomumo dėlei viską pasvėriau ir pamatavau.

Itališkas sūrio desertas Tiramisu

Pagal puslapio lankomumo statistiką matau, kad labiausiai lankomi pranešimai apie desertus:) Na tai matyt reiks daugiau apie juos papaskot. Šią savaitę Ponas Kiaunėnas sveikino vieną draugą gimtadienio proga. Draugas smaližius, tad dovanai paruošiau klasikinį itališką desertą:

Lašišos sriuba arba thai vaikams

Toliau tęsiam lašišos temą:) Sutvarkius žuvį, liko galva, kaulai, oda. Pridėjus visokių prieskoninių daržovių iš šitų atliekų išviriau puikiausią sultinį. Jį ir panaudojau sriubai.
Noriu, kad mano Mažieji Kiauniukai valgytų kuo įvairesni maistą ir būtų atviri naujiems skoniams. Todėl kartais jiems ruošiu ne visai tradicinius patiekalus. Man pasisekė, kad mano vaikai visavalgiai - iki šiol vienintelis patiekalas susilaukė Panelės Kiaunytės nemalonės - troškintos kepenėlės. Ir tai manau, kad pabandysim joms suteikti dar vieną šansą:)
Bet grįžkim prie lašišos - šįsyk viriau tokią beveik tailandietišką sriubą su kariu ir kokoso pienu. Bet ji visiškai neaštri ir puikiai tinka net ir vaikams - bent jau maniškiams. Recepto idėja - iš Debros Mayhew "Sriubų enciklopedijos".

Švilpikai

Kažkada labai seniai per nepamenu kokią laidą nepamenu kokia aktorė ar šiaip kažkokia veikėja pasakojo, kaip ji ruošia švilpikus. Labai mane suintrigavo, bet tuo metu kažkaip neužsirašiau recepto ir negaminau iškart, tai pamažu pamiršau kaip ten ką reikia daryti. Bet vis pamastydavau apie tuos švilpikus. Ir štai neseniai internete atsitiktinai užtikau švilpikų receptą! Puikiai aprašytas pats principas, be to čia vienas iš tų receptų, kur nebūtinos labai tikslios proporcijos ir kur galima panaudoti prieš tai gaminto maisto likučius (vakarykštes virtas bulves pvz.) Ir kaip tik proga padaryti pertrauką tarp lašišos patiekalų:)

Lašiša totoriškai (lašišos tartaras)

Taigi kaip jau minėjau, turiu pilną šaldytuvą lašišos. Kitas patiekalas iš jos - lašišos tartaras, kitaip tariant šviežia lašiša su prieskoniais. Receptą išgridau per puikius maisto ruošimo kursus, organizuotus Skonio studijos.