Marokietiška avienos sriuba su avinžirniais ir lęšiukais

Pačioj rudens pradžioj mums nutiko smagus dalykas. Kartu su draugais pirkome perpus avinėlį. Ir kažkaip įsivaizdavome, kad jis bus sukapotas stambiais gabalais. Pirmą rugsėjo savaitę turėjome gauti mėsą, bet kažkas ten nutiko ir viskas nusikėlė. Ir štai vieną dieną, kai filmavausi Latvijos nacionalinės televizijos laidoje apie maistą Lietuvoje (!), skambina truputį išsigandusi mano draugaitė ir sako: žinok, man tuoj atveš mūsų avi. VISĄ, viename gabale. Vyras komandiruotėje, o aš su dviem mažais vaikais namie - KĄ DARYSIM?
Na, mes tokios nepėsčios moterys, greit sumąstėm, kad galima kreiptis į Užupio mėsininkus arba bandyt sukapoti avį savo jėgomis. Reikia dar paminėti, kad mano namuose tuo metu svečiavosi latvių televizijos komanda (visa filmavimo grupė, su vienu iš populiariausių latvių virėjų Martins Sirmais priešakyje). Vakare mūsų namuose turėjome filmuoti žemaičių blynų gamybos procesą. Kaip visada, viskas nutinka vienu metu:)
Planuojant vakarą Martins, po subtilių mūsų užuominų, pats pasisiūlė mums padėti sudoroti tą vargšę avį:) Tad jis ne tik vadovavo avies pjaustymui, bet dar ir patarė ką geriausia su kiekvienu gabalu daryti.
Žemaičių blynus taip pat iškepėm ir nufilmavom. O iš avienos priruošiau gausybę puikiausių patiekalų, apie juos ir noriu papasakoti. Pradžiai - darganotam ir šaltam orui labai tinkanti kvapni marokietiška sriuba:

8-10 porcijų reikia:
500g avienos, supjaustytos kubeliais
2 smulkiai supjaustytų svogūnų
400ml smulkintų pomidorų savo sultyse
200ml (1 nepilno puodelio) per naktį išmirkytų avinžirnių
120ml (0,5 puodelio) raudonųjų skaldytų lęšiukų
120ml (0,5 puodelio) smulkių makaronų (vermišelių arba kitokių trumpų makaronų, man patinko Elzaso makaronai)
1,5l avienos sultinio
4 šaukštų šviežių kapotų kalendrų
4 šaukštų šviežių kapotų petražolių
1 šauštelio ciberžolės
1 šaukštelio cinamono
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
aliejaus

1. Dideliame puode storu dugnu įkaitinau aliejų ir ant didelės liepsnos apkepiau avieną. Primažinau liepsną, sudėjau svogūnus ir vis pamaišydama kepiau dar apie penkias minutes.
2. Sudėjau smulkintus pomidorus su visomis sultimis, ciberžolę, cinamoną, druską, pipirus ir avinžirnius. Užpyliau sultiniu ir gerai išmaišiau. Paragavau, ar pakanka druskos ir kitų prieskonių. Ant lėtos ugnies troškinau apie pusantros valandos, kol avinžirniai pradėjo minkštėti.
3. Sudėjau lęšiukus (jie buvo skaldyti, tad virė trumpiau) ir dar viską patroškinau apie pusvalandį, kol lęšiukai išvirė ir sukrito, avinžirniai tapo visiškai minkšti, o mėsa pradėjo trupėti.
4. Sudėjau makaronus, paviriau dar penkias minutes. Paragavau, ar pakanka prieskonių.
5. Pyliau sriubą į lėkštes ir gausiai pabarsčiau kapotomis petražolėmis ir kalendromis.

Sriubą viriau labiau suaugusiems, bet vaikams ji irgi labai patiko. Šildanti, kvapni, soti. Labai skani ir antrą dieną - visuomet verdu sriubą dviems dienoms.
Avienos sultinį buvau išsivirusi iš anksto, bet galima naudoti ir vištienos arba jautienos sultinį. Blogiausiu atveju galima naudoti tiesiog vandenį (kaip kad siūlo originalus receptas), bet kubelių aš nenaudočiau.
Smulkintus pomidorus savo sultyse taip pat turėjau savo virtus, bet galima naudoti pirktinius skardinėse arba tiesiog šviežius pomidorus, tik būtinai nuluptus. Receptą nužiūrėjau iš Debros Mayhew "Sriubų enciklopedijos".
Dar keletas dalykų, kuriuos sužinojau apie avies dorojimą - kaulus patogiau ne kapoti, o pjaustyti metalo pjūklu. Išpjautus šviežios mėsos gabalus galima susukti į maistinę plėvelę ir suteikti jiems norimą gražią formą. Visiškai atvėsusi mėsa laikys tokią formą.
O mūsų avies vakarėlis atrodė maždaug taip: